Apie kliento ir dizainerio darbo užmokesčio etiką

Birželis 7, 2009 by: Edvardas Kavarskas

no-respecta4_thumb2

Pasiūlymai dalyvauti “mini konkursuose”

Zbignevo Gecio kalba apie santykius su klientais, paskatino detaliau aptarti dažniau nutylimas ir kartais žalingas darbo praktikas.
Be kūrybinio proceso, kuris žinoma yra maloniausias, yra  ir kiti aspektai, visai nekreatyvūs, bet kompetetingas jų išmanymas prisideda prie galutinio rezultato kokybės. Tai autorinės sutartys, apmokėjimo būdų ir etapų derinimas, darbo etika. Tai ypač svarbu laisvai samdomiems dizaineriams, kuriems taikoma taisyklė: jei pats nepasirūpinai savimi, tai pats ir kaltas.

Turbūt ne vienam dizikui teko sulaukti maždaug tokio turinio skambučio ar e-mail’o:

“Laba diena, esu iš kontoros “x” ir norėtume jums užsakyti ______ (logo, visual identity, plakatą – įrašykite patys). Iš tiesų, tai mes rengiam mini konkursą ir be jūsų dalyvaus dar 3 dizaineriai. Pasirinkisime labiausiai atitinkantį mūsų norus siūlymą.”

Labai svarbu, jog “mini konkurso” paminėjimas, sektų tik po preliminaraus prisistatymo ir kelių sakinių užduoties ir terminų aptarimo. Kartais efekto sustipirinimui pabaigoje panaudojamas mirtinas ginklas: “Žinoma pasirinkimą lems ir jūsų pasiūlyta darbų sąmata”. Smells like prioritetų prieštara.

Ši žalinga praktika gyvybinga dėl 2 priežasčių:

- kartais dizaineriams trūksta kompetencijos šioje srityje

- nors dizikai ir nėra tikri menininkai, bet dažnam trūksta drąsos pakovoti už savo teises.

Ypač pasiūlymai pradeda vešėti ekonominės recesijos akivaizdoje. Užsakymų apimtims kritus bent 50% kūrėjus verčia sutikti su tokiom avantiūrom.

spectors

Rezultatas – nukenčia visi

Klientas – nes negaus maksimaliai gero pasiūlymo. Nes dizaineris negalės skirti pakankamai laiko situacijos analizei, įsigilinimui į užduotį ir vizualinių sprendimų atlikimui.

Dizaineris - nes vertins tai kaip kliento nepagarbą jo darbui, laiko sąnaudoms ir ribotą kliento požiūrį į kokybiško dizaino kuriamą pridėtinę vertę. O piktas dizaineris pavirsta į labai blogą dizainerį (įspėjimas klientams: nuvildami dizainerį Jūs rizikuojate savo ir Jūsų atstovaujamos įmonės/institucijos gerove). Dizainerio parduodama prekė yra: idėjos, sukauptos žinios ir laikas tuo tarpu mažai įsigilinęs klientas klaidingai mano, jog viskas susiveda tik į maketavimą.
Pastaba: galimas kliento priekaištas dėl katės pirkimo maiše yra nepagrįstas, nes klientas visada gali ir turi prašyti dizainerio portfolio su darbų pavyzdžiais. Tai yra įprasta ir abiejų pusių atžvilgiu skatintina praktika.

Visi – nes spekuliatyvūs veiksmai didina įtampą tarp kliento ir dizainerio ir mažina kasdien ir visur mus supančio komunikacinio dizaino kokybę. Taipogi, be sutarties ir užmokesčio pateikti preliminarūs sprendimai vėliau gali tapti intelektinės nuosavybės ir autorinės teisės ginču objektu.

Aišku visada yra išimčių ir žvelgti į situaciją tik kaip į straipsnį baudžiamajame kodekse yra trumparegiška. Yra socialinių iniciatyvų varomi konkursai, kurių rezultatai yra naudingi visuomenei. Yra projektų, kurie pačiam dizaineriui labai imponuoja ar naudingi self-brandingo prasme ir atlygis nueina į antrą planą. Galų gale yra barteriniai susitarimai ir draugai. Bet diskusija ne apie juos.

no_respect1

Ka MES galime pakeisti?

Kad aptarta problema yra ne tik vieno diziko frustracijos, tai pateikiu profesines iniciatyvas ir oficialių institucijų pozicijas Pasaulyje.

ICOGRADA (International Council of Graphic Design Associations) – pdf’as su oficialia pozicija šia tema.
Labai sveikintinas yra punktas apibrėžiantis, jog žodinė ar raštiška dizainerio konsultacija irgi yra darbas. Kodėl rinkodaros specialisto konsultacija yra mokama, o dizaineris savo sukauptas žinias turėtų išdėstyti for free?

AIGA (American Institute of Graphic Arts) – oficialus pareiškimas.
(Taip pat rekomenduoju paskaityti ir kitas susijusias temas kontekstiniame meniu dešnėje.)

BonusasAIGA sample letter for speculative work. Naudingas pavyzdys kaip maždaug reikėtų pagrįsti savo poziciją, bendraujant su užsakovu.

NO!SPEC – dizainerių iniciatyva pakurtas projektas, kurio tikslas yra edukuoti kolegas ir klientą. Resursas turi įstatus, etikos kodeksą, daug naudingos informacijos šia tema ir nuolat plečia palaikančių institucijų ratą. Prisidėti prie sklaidos galite ir Jūs (siūlomos įvairios palaikymo formos).

LGDA (Lietuvos grafinio dizaino asociacija) oficialios pozicijos šiuo klausimu nėra išskyrusi vieša forma. Bet diskusijos viduje, tikiu, kad vyksta. Gal kaip tik laikas oficialiam žingsniui?

Diskusijos skatinimas viešoje erdvėje ir kompetetingi argumentai yra kelias į sklandesnį kliento ir dizainerio tarpusavio supratimą. Argumentai pateikti, o rezultatai priklausys nuo mūsų visų.

————————————————————————————————————–

Žinoma, yra ir teisingai besielgiančių klientų, kurie visiems dalyviams sumoka už pirminius siūlymus, o su pasirinkto varianto autoriumi tiksliai sutariama dėl tolimesnių darbų ir įkainių. Visa tai aptariama jau TO pirmojo skambučio metu.  Bet taip elgiasi praktiškai viena klientų kategorija – reklamos agentūros. Nes jos kreipiasi į tuos pačius kūrėjus periodiškai.  Norėdamos išlaikyti aktyvų freelancerių sąrašą reklamos agentūros supranta kokybiško rezultato ir reputacijos svarbą.

Comments

13 Responses to “Apie kliento ir dizainerio darbo užmokesčio etiką”
  1. irmis rašo:

    kita vertus dirbdamas agenturoj tu taip nesistengi, nes tu atstovauji agenturos kurioje dirbi varda o ne savo kaip asmens, o vat to klientai neivertina. aisku bijo, nes db sukciu ir nemoksu pilna kurie neivertina savo jegu ir savo ar ne savo noru apgauna klienta. klientui patikimiau kreiptis i agentura.

  2. irmis rašo:

    mane nervuoja kad kartais reikia taisyti kitu ,,dizaineriu” klaidas. nes atsidarai faila paruosinet spaudai o ten ant tiek prichalturinta kad baisu… logo jpeginiai sukelti grafika irgi netvarkinga o taisyti perpiesti laiko uzima….. o uz tai niekas nemoka…
    plius nervuoja kad klientas issipisineja, nori auksto lygio desig’no per nakti ir uz miniuma
    dar nervuoja marozai ir kaimieciai labai ismanantys design’a
    nervuoja ir tai kad niekas lietuvoj nenori moketi uz dizaina, labiau pastiki agenturomis kuriose dirba vidutiniokai tezinantys kelis sriftus ir kelis filtriukus. uz 700-1000 lt gero dizainerio nepriviliosi gi

  3. aze rašo:

    Šiaip tai nėra tik dizainerių atveju, lygiai tas pats yra, pvz., su RsV agentūromis. Ir NIEKAS niekada nesumoka už jų pateiktus pasiūlymus konkursams. Nepaisant to, kad tuose pasiūlymuose gali būti penkerių metų ryšių su visuomene strategija.
    O reklamos agentūros už tai, kad ima mokestį už konkursinius pasiūlymus, buvo nubaustos 3,4 mln. lt. bauda dėl kartelinio susitarimo.
    Aš tai, aišku, manau, kad visas darbas turi būti apmokamas, bet, viena, yra Konkurencijos taryba, kuri baudžia už tokius susitarimus, antra, yra nauda klientui, kuriam tikrai jokios naudos iš bile kokio dizainerio bile kokio darbo. Bet jis galėtų sugalvoti kitą būdą išsišniukštinėti pasiūlą, nereikalaudamas iš karto eskizų ir pan.

  4. Edvardas rašo:

    Anonimui:
    trumpinys “dizikas” neturi jokio neigiamo atspalvio. Tai įprastai jaunų dizainerių tarpe naudojama forma. Pvz: Žinai Mantą?, irgi dizikas.
    Tai ką čia talpinu visų pirma yra D2D tipo informacija. Designer to Designer. Todėl ir kalba tokia, kokia ji yra. Netaisyklinga, padrika, būdinga daugeliui dizainerių. Keisti kažką būtų melavimas pačiam sau.
    Tuo pačiu tai atsakymas ir į Legion repliką apie prieveiksmius. Teko pagūglinti, kad pažiūrėčiau kokia tai kalbos dalis ir už ką ji atsako :)

    • anonimas rašo:

      Edvardai, aš žinau kokio “atspalvio” žodis yra “dizikas”, tokio pat kaip ir “chaltūra”

      Linkiu sėkmės “dizikų būrelyje”

      CIAO

  5. gecis rašo:

    chebra, jei norit isgirsti tikra tiesa, rasykit, susitiksim papasokosiu kai galima isvengti visu nesusipratimu. Trumpa versija: avansas, skaidymas projekto dalim, selekcionavimas su kuo dirbi. Bendrai siulau kokia diena surengti live chata, kur dalyvautu groozdas.com (design hotel), as galeciau keliais atvejais irgi patarti.

  6. indre rašo:

    pritariu, konkursas gali buti, taciau jis turetu buti butinai apmokamas, ir dalyviams turi buti suteiktos tos pacios salygos ir terminai.

  7. anonimas rašo:

    Edvardai, baik Dizainierius vadinti dizikais.

    Prašau.

    • Edvardas rašo:

      Kodėl?

      Uroboro žodynas:
      Dizikas (Dizaineris [etimologinė kilmė iš en. – designer] profesinis žargonas, paplitęs pačių dizainerių tarpe.

    • anonimas rašo:

      Todėl, kad, jeigu tu nori kad šią profesiją gerbtų, gerbk ją ir tuos kas ja užsiima. Pradžia būtų vadinti daiktus ir profesijas tikraisias vardais.

    • Legion rašo:

      Edvardai, baik klausyt muziką, kuri tau patinka. Ir vartot tuos prieveiksmius!

  8. Laura rašo:

    super straipsniukas.

    Bet as tai ne visada sutikciau kad dizaineris jau toks dievu dievas. kiek atveju yra kai klientas pasitiki dizaineriu, sumoka pinigus, o atliktas darbas is tiesu mazai ko vertas.

Leave a Reply