Versmė "Uroboras"

Jokūbas Dargis turbūt labiau žinomas Didžiajai Britanijai kaip kurjeris negu Lietuvai kaip muzikantas, bet turbūt ir nebelabai ilgai. 23-ejų metų šiaulietis, scenoje save vadinantis „Eleven tigers“, studijuoja Thames Valley universitete muzikos technologijas ir šiemet leidžia albumą pavadinimu „Clouds are mountains“. „Uroborui“ jis pasakojo, kas yra tie netyrinėti dubstep požemiai, kaip derina akis ir ausis bei apie išlaisvinantį juodą darbą.

-Kas tai per muzika tas dubstepas?

-Iš tikro, tai nebežinau. Viskas patapo dubstep. Jei seniau tai buvo tam tikra ideologija, kuri mane ir paskatino kurti, dabar tai yra tiesiog madingas žodis. Arba net atgrasus. Aš stengiuos ignoruoti visas tas klasifikacijas ir kuriu muziką, o jei tai yra patogu vadinti dubstep – kodėl ne.

-Kokia ideologija?

-Digital Mystikz kviesdavo į savo vakarėlius: ”Come meditate on bass weight”. Man tai ir būdavo dubstep ideologija. Būsena, kai esi pripildomas erdvės ir tamsos, kai mėgaujies kiekviena garso banga ir pamiršti laiką…

-Ką tu dabar jauti Mary Anne Hobbs, kai ji pagrojo tavo kūrinius per BBC radiją?

-Didelį dėkingumą ir pagarbą. Prisimenu, kai man buvo 16 ir aš klausydavaus jos Breezblock’u, tai svajodavau pats ten atsidurti. Kita mano svajonė buvo išleisti albumą. Visa tai išsipilde ir aš esu labai laimingas. Su Mary Anne Hobbs pagalba aš galiu pasiekti daug daug ausų ir tai yra nuostabu. Po laidos gavau daug laiškų ir komentarų, giriančių mano muziką. Esu laukiamas JAV, gal pavyks suorganizuoti turą šią vasarą. Stengiuos visas savo jėgas sudėti į pasirodymus, nes jie yra mano kūrybos variklis.

-Ar gauni daugiau meilės iš Lietuvos, kai dabar leidi savo naująjį albumą?

-Lietuvoje susidomėjimas mano muzika tikrai išaugo, lygiai taip pat kaip ir visur kitur. Tačiau aš nesu nei Lietuvos, nei Didžiosios Britanijos ambasadorius. Nenoriu būti giriamas arba atmetamas dėl to, kad esu lietuvis. Man nepatinka rungtyniavimas, ginklavimasis, visokie “geresnis”, nes nieko nėra objektyvaus. Taip pat ir mano muzika neturi atskaitos taško ar šalies.

-Ar kurdamas muziką įsivaizduoji, kaip atrodys albumo viršelis, vakarėlio skrajutė, klipas dainai?

-Dažniausiai turiu abstrakčią koncepciją, pagal kurią susidėlioja garsai ar vaizdai. Tiesą sakant, ta pati koncepcija mane persekioja jau kelerius metus. Pirmas albumas šneka apie ją, bet labai vangiai. Kartu su vizualiniu apipavidalinimu, kurį aš ir mano mergaitė gaminame namie, albumas reprezentuoja pasakos užuomazgas. Antras albumas bus galutinis mano idėjų išgryninimas – filmas. Turiu įjungti visus savo vaizduotės kanalus, kad tai pavyktų.

-Kaip greitai įkvėptas išsikvėpi?

-Būna tokie momentiniai įkvėpimai, vis padrąsinantys tikėjimą savimi. Gaudau juos kiekvieną dieną. Ir yra toks ilgalaikis įkvėpimas, sukurtas meilės ir svajonių. Jei tai pasibaigtų, nebegalėčiau nieko kurti. Žinoma, kai begalę kartų perklausau tai, ką sukūriau, pradedu mąstyti, kad darau šlamštą. Tada, galima sakyti, kad trumpam išsikvepiu, bet tai tik paskatina toliau tobulėti.

-Ar malonu lenkti nugarą Anglijoj?

-Dirbti darbą, nesusijusį su mėgiama veikla yra sunku, nesvarbu kokioje vietoje. “Modernios vergijos” aš patyriau pakankamai, kad suprasčiau jos bevilitiškumą. Stengiuos išlikti optimistiškas bedarbis, nors mano studijų paskolos vėluoja kelis mėnesius. Gerai bent tiek, kad kartais sunkumai pavirsta į mylimiausius kūrinius.

-Kodėl ištrynei savo majspeisą? Kur dabar tavęs paklausyt?

-Myspace pavirto i šiukšlyną. Man lankytis ten yra skausminga, kai didžioji turinio dalis yra tik reklaminis triukšmas. Yra daug geresnių kanalų surasti muzikos. Tam ir įkūriau savo puslapį http://eleventigers.net, kuriame galima rasti viską, ką aš publikuoju. Kaip ir daugelis, talpinti savo muzika, naudoju soundcloud (http://soundcloud.com/eleventigers).

Jokūbas savo albumą pristatys rytoj, lapkričio 20 d. Vilniaus klube “Gravity”.