Versmė "Uroboras"

Gediminui Žygui aštuoniolika metų, tačiau jis vis dar mokosi dešimtoje klasėje. „Kokių dalykų mokykloje nesimokai?“, klausiu. „Visko po truputį. Tiesiog žiauriai viskas neįdomu arba tiesiog įdomu, bet pateikiama tokiu laiku, kai aš tam nepasiruošęs“, atrašo. Vietoj privalomų mokslų jis skaito Jacques‘ą Derrida, Slavojų Žižeką, vokiečių ekspresionistą Alfredą Doebliną ir kuria grubią ir delyrišką, bet melodingą muziką.

Jacques‘as plius kietas vardas Gaspardas plius Doeblino romano „Berlynas. Aleksandro aikštė“ veikėjas Biberkopfas – taip gavosi Gedimino slapyvardis Jacques Gaspard Biberkopf, kuriuo jis pakeitė ankstesnį „Shame and Heldan“. Abiem slapyvardžiais jis yra žinomas kol kas neskaitlinguose, tačiau kietą branduolį turinčiuose bytsų, hiphopo ir elektroninės muzikos fuzijos, ratuose.

„Mano galva, tai buvo pirmasis lietuviškas bytsų gabalas. Ar vienas pirmųjų“. Taip jis pasakoja apie savo ir Dados su Fryku gabalą „Supratimas“, sukurtą, kai jam buvo penkiolika. Žanro legenda Pierre‘as Troelis, geriau žinomas „Fulgeance“ ir „Peter Digital Orchestra“ slapyvardžiais, išgirdęs „Supratimą“ sakė, kad pasijuto susenusiu krienu ir susižavėjo jaunąja karta. „Ar kažkas tokio. Man, jau bemetančiam kūrybą, tai buvo išgelbėjimas“, teigia Gediminas.

Supratimas (Werk! Werk! Remix Feat. Dada & Fryk) by  heldan

Tais metais, turbūt reikėtų sakyt ankstyvojoj paauglystėj, Gediminas gamindavo vien repą ir dancehallą. „Jie buvo tiek mutavę, kad buvo sunku atpažint repo elementą“, prisimena. Pakeitęs slapyvardį jis nuėjo dar toliau į elektronines lankas, tačiau paskutiniame savo kūrinyje „Untitled 25“ sako norėjęs sujungti tuos du elementus – repą ir techno.

PO-PO (aka Untitled 25) by  heldan

Vilnietis reflektuoja, kad tik dabar pradėjo ryškėti kažkokia viena ryškesnė linija, jungianti jo kūrybą. „Po ilgų apmąstymo mėnesių“. Anksčiau jis jokiam stiliui nesakė ne. „Buvo ir pank rokas, ir soul, ir industrial techno. Iš elektroninės muzikos negaliu klausyt tik progresyvo ir transo“, sako, tačiau išlieka tolerantiškas: „Matyt kad nieko gero ten dar neatradau“.

Klausimas apie jį įtakojusius muzikus savamoksliui Gediminui sunkus ir filosofinis. „Žmogaus klausoma muzika priklauso nuo jį supančių tam tikrų socialinių faktorių ir pan. Kai klausau, bandau atrast, kodėl žmonėms patinka konkreti muzika, kas juos patraukia, pats bandau išmokt mėgautis ir dažniausiai išmokstu. Kokią muziką tu mėgsti, labai priklauso nuo to, kokios muzikos tu jau girdėjai, ir tu klausydamas ieškai, kad tavo daug kartų girdėtas melodijas kas nors netikėtai perdarytų.  Mano klausomos muzikos diapazonas labai platus… Labai retai kada klausau jau klausytos muzikos, bet pagrindiniai mano įkvepėjai – J. Cage’as, Modeselektor, Jahcoozi, Spank Rock, I. Stravinsky, Fennesz ir pati didžiausia ikvepėja – AGF“.

Kaip mokykloje, taip ir scenoje – p.Žygus retai išpildo lūkesčius. „Stage fright!”, teisinasi. “Nenoriu niekur lįsti, o kai būnu geresnės nuotaikos, arba išvažiuoju kur nors, arba koks nors laptopas užsilenkia“, pasakoja vaikinas. Albumo jis taip pat nežada, nors tai jo svajonė. „Pastaruosius metus vien prie koncepcijos esu užstrigęs, bandau rasti idėją, kuri padėtų suvienyti tą stilistinę mišrainę, kurią paprastai darau. Nenoriu tiesiog išleisti beprasmės savo gabalų kompiliacijos bet kada. Dar galima patobulėti. Juolab ir tas selfpromotion procesas labai nervina ir tėra milžiniška distrakcija nuo kūrimo proceso“, įsitikinęs vaikinas, todėl savo kūrinius leidžia per muzikantų susivienijimą „Miestomuzika.lt“ ir nesivargina siuntinėti parodomųjų plokštelių įrašų kompanijoms. Sako: „Nemanau, kad laikas tai daryti“.

Dabar Gedimino planuose, kiekviename stiliuje ieškančio, kas jį padaro „Cocacola“ – pora avant-pop projektų, apie kuriuos „šnekėti per anksti“ ir šį penktadienį apsilankyti antrajame „Miesto muzikos“ gimtadienyje Vilniuje, klube „Roller“. Jis turbūt nesupras jūsų, jei atėję norėsit jam atiduoti rispektą.