Ginčytis iki nukritimo yra sveikiau negu gerti iki nukritimo. Filosofiniai ginčai visada įdomesni negu diskusijos, jos dažniausiai būna apipintos etiketais ir rengiamos su tikslu sužinoti, kuom gyvena kitas. Kaip pletkai. Tikri vyrai ginčijasi. Vis tiek tikslas tas pats – įrodyti, kad tavo idėja geresnė.
Mano idėja yra tokia, kad menininkais reikia pripažinti tik tokius, kurie savo meną pritaiko ir parduoda, o įvairių dvasių medžiotojams, abstrakcionistams užsukti finansavimą ir uždaryti mokyklas.
Baptiste’as (nuo žodžio “baptist”, tai jis Pamerktas, Paniurkdytas) Debombourgas 2008 m. Sarajave padarė tokį dalyką:
Savininkas gali aiškinti, kad čia žemi sienas išgriovė, arba jogos metu išsilaisvino čakrų energija. Pagal įmonės veiklą. O čia chruščiovkės vonios plyteles išgraužė riešo dydžio šviečiantys žali kirminai. 2005 m.
Kaip kiekvienas antros kartos nuo ofiso kėdės, jis turi ką nors pasakyti apie bažnyčią. Lione 1999 m. jis padarė Bon Pasteur bažnyčiai altorių iš poliesterolio. Tiesa, bažnyčia buvo menų mokyklai.
Loading ...
Čia vėl ateiname prie klausimo kas yra kūrybinės industrijos. Terminas, ar tavojo portalo pavadinimas. Kadangi “pozityvistų” tu nemėgsti, tai tikriausiai lieka tik pavadinimas.
Atsakau į paskutinį klausimą: universitetas, turintis kūrybinių industrijų specialybę, bet iki galo nesuvokiantis jos būtinybės.
Puslapio pavadinimas yra “Uroboras”. Kad jis kažkuom susijęs su kūrybinėm industrijom, nerandu.
O į pirmą klausimą atsakysi? Kokios kolektyvinės patirties lietuviai neturi? :)
Kažkada buvau pavadinęs “Uroborą” kūrybinių industrijų portalu, nesigink.
Į klausimą apie tautos patirtį atsakyti galiu: ji neturi normalios kultūrinės patirties, kartu ir reikšmių ekonomikos vartojimo (vadinasi, ir pastarosios sistemos). Atsakyk man, koks yra lietuvio gyvenimo stilius?
Aš nesiginu, aš sakau, kad dabar nebėra. Tu kalbėjai apie kažkokią kolektyvinę patirtį. Kas tai yra? Ir kas yra “normali” kultūrinė patirtis? Tokia kaip šimtus kartų didesnės Amerikos? Kas yra reikšmių ekonomikos vartojimas? Tu kalbi nesuprantamai kaip kažkoks ezoterinis gurdiu norintis būti marketingo guru, antrojo dviračio karto išradėjas.
Aš lieku prie savo nuomonės: lietuviai turi per mažai kolektyvinės patirties ir pernelyg siaurą akiraratį, kad kultūrinė ekonomija veiktų visu pajėgumu. Karoli, tavo linksniuojamos kūrybinės industrijos tai ne vien ekonominis-kultūrinis terminas. Daug platesnę reikšmę frazė turi socialiniame tyrinėjimo lygmenyje. Aš nenoriu čia postringauti, nes man tai niekada nebuvo patikima veikla, tai gal baigsiu.
Ką turi omeny kolektyvinės patirties? Visus kolektyviai Stalinas vežė į Sibirą, kolektyviai darbavomės kolektyviniuose ūkiuose, kolektyviai atsiskyrėm ir kolektyviai priėmėm Konstituciją :)
O kad socialiniame tyrinėjimo lygmenyje sąvoka “kūrybinės industrijos” turi platesnę reikšmę aš neabejoju, todėl ir klausiu tavęs: kas naujo pas Lietuvos dailininkus ir skulptorius? :)
Karoli, ar žinai, kad urban-sociologas, kūrybinių industrijų tyrinėjimų autoritetas R.Florida yra nustatęs, kad visuose kūrybinių industrijų “slėniuose” būtina etninė, rasinė, seksualinė tolerancija? Man įdomu kartais buvo paskaityti “kūrybininės industrijos” portale pamąstymus apie demokratinių laisvių suvaržymus.
Neseniai Lietuva buvo aukštai reitinguota telekomunikacijos technologijų išvystimo lentelėje (berods, 4-oji vieta, neatsimenu). Atrodo kiekvienas galėtume turėti po svetainę, ir ne kokią prastą, mūsų kūrėjai (nesvarbu iš kokios srities) turėtų būti pastebėti wwweb’e. Kodėl taip nėra?
Todėl: kai vienoje konferencijoje Vilniaus rotušėje ES pareigūnas ispanas kalbėjo apie “creative thinking”, kūrybines industrijas turinčio universiteto ir dar vienos vardinės aukštojo mokslo įstaigos rektoriai apsiašarojo iš juoko visiems į juos žiūrint. Ir, savaime suprantama, autoironijos ten nebuvo.
turiu maza maza nuoroda. kalba apie tai, kad KULT vadyba ruosia beveik kiekviena aukstoji. so!? nes jei valstybe to nefinansuotu, nenoretu, nesteigtu, butu galima sakyti, kad taip ir taip ir taip. bet ruosia. bet kult vadybos nera. blogai.
Kuom ji skiriasi nuo kitos vadybos? Norite pasakyti, kad Lietuvoje niekas nepardavinėja meno?
Neradau atsakymo, ką turėjai omeny sakydamas “kolektyvinės patirties” lyg lietuviai nebūtų tauta, bet tie visi guru ir kiti pozityvistinio mąstymo (tai mano gudrus ėjimas į sofistikuotos kalbėsenos džiungles, pozityvistinis mąstymas yra statantis mokslą pirma, neigiantis Dievą ir laikantis didžiąją žmonių dalį kvailiais) sociologai dažniausiai išradinėja dviratį suteikdami seniems reiškiniams naujus vardus, taip iš meno, nepritapus prie jį kuriančių, gaunasi ekonominę naudą pabrėžiančios “kūrybinės industrijos”: dažniausiai sąlyčio taškus su daile neigiantys dizaineriai ir visi kiti iš paskos. Menininkams būdingos įvairios pažiūros kaip ir visiems kitų profesijų atstovams. Ar tu norėjai pasakyti, kad Lietuvoje nėra meno ir nebus, nes kažkas nenori, kad gėjai Vilniuje rengtų eitynes?
Aš taip pat juokčiausi iš žmonių, kurie bandytų žmogaus kūrybiškumą, ką kai kas vadina dieviškumu, pateikti kaip kažką naujo. O kas dėl lietuvių menininkų pastebėjimo internete, aš juos pastebiu ir lietuviškuose, ir užsienio internetuose, o jeigu tu jų nematai puslapiuose, kuriuose norėtum matyt, visada gali pasiūlyt jų redaktoriams atkreipti dėmesį, Ignai Petroni.
Beje, ką reiškia “kūrybines industrijas turintis universitetas”? Ką konkrečiai jis turi? Menų fakultetą?
Karoli, kaip informacinio kapitalizmo magnato klausiu, ar tu išsilaikai iš viso šito uroborinio reikalo?
Taip, ne tik išsilaikau, bet ir ruošiuosi Baden-Wuertembergo žemėje Vokietijoje įkurti privačius Lietuvos meno klasterius, iš dalies finansuojamus Dreamworks SKG, kadangi ši šone matoma fosfatinių trašų ir geležinkelio linijų reklama padėjo įgyti daugiau dabar taip reikalingų apyvartinių lėšų.
kewl. gavau atsifutbolinimą į klausimą. progresas.
sėkmės su klasteriais, girdėjau Ermitaže išpardavimas.
amb jau senai prakeiktas daugybes zmoniu, ir kol nebus liustracijos, sitos salies valdzia gali patyleti,,, bet cia jau kita tema.
1. nereik turet 19a pab ivaizdzio apie menininka kaip snargliuota zmogu ilgais megztiniais, ju dauguma turi darbus istaigose ar kaip kreativai ar etc, kalba yra apie samominguma ir ironiska visuomenes kritika 2 KULTUROS VADYBA LIETUVOJE SUCKS IR JOS NERA 3 nebutu pikta tada, jei to neruostu BEVEIK KIEKVIENA AUKSTOJI 4 vadyba turetu valdyti protingi zmones, ,,,,na pradedant pramusimu i uzsieni ir t,t,,tn es viska daro kontaktai, o ne savo www sukurimas, kas, aisku, irgi yra gerai. nera nepriklausomu erdviu. projektai kazkokie nuslepti yra porinami tik draugeliams i ausi. vienzo . panasu, kad tu mazai menininku pazisti, arba jie jau emigravo,,,
Tai gal kultūros vadybos nebuvimas ir yra ženklas, kad požiūris į meną kaip į šalutinę veiklą valstybėje yra gajus? :) Mano galva, ir patys menininkai yra tokie, daugybė jų kalba, kaip valstybė jų nemyli.
Menininkams pašalpų ir motinystės atostogų po kiekvieno kūrinio! :)
BS, uzskaitau. bet pradekime nuo paprastos kult vadybos in lt nebuvimo. i mean – kai planuojama paroda, ar uzs kuratoriai atvyksta ir t,t,t – juos KAZKAS veda KAZKUR ir supazindina su KAZKUO. o ne su kitu, kitur ir kitaip. neciulpi- taves ner smce. nors smc meno bendruomeneje jau tapo visisko minuso zenklu.
[nerekit, aciu]
Austrišką leidinį aš skaityčiau su išankstiniu nusistatymu – šitie sąžinės sugraužti vokietkalbiai dažnai bijo pakelti galvas, todėl glaudžiasi po valstybės sparnu. Ar tu tikrai nori, kad kūrybinės industrijos vystytųsi? Kaip ūkininkų subsidijavimas stabdo žemės ūkio plėtrą ir pasaulinę konkurenciją, taip menininkų nuolatinis šėrimas sulygina geras idėjas ir prastas. Menininkas mūsų laikais gali būti išlaikomas nuo vaikų darželio iki pat mirties. O laikai jau nebe tie, kai valgyt turi tik karaliaus rūmai, nebe tie, kai įtakingiausi yra pramonininkai, mes gyvenam informacinio kapitalizmo laikais, bado nėra, siūt neapsimoka. Ar apskritai galima laikyti dailininką, kino režisierių, skulptorių profesija, jeigu jis negali išsiversti pats? Aš už tai, kad tai būtų profesijos, o ne valstybės sidekickai, kaip į juos žiūrėjo socdemų Vyriausybės, ypač AMB.
Kiek suprantu, tai tiem austram patinka Lietuvos atsilikimas.Pasak ju, turim siuoliakini mena, bet jis nera komercinis, tai gal gerai, jeigu nera kulturos vadybos, nors tiksliai nezinau, kas tai isvis per daiktas. Man tai kulturos vadyba yra akivaizdus contradictio in adjecto. Maceina ir Ko turbut kape gerai pasivartytu toki daikta isgirde.Tikrai kultura nereikalinga jokia vadyba, siuoliakiniam menui turbut reikia daug ir geros vadybos. O prancuzai kulturos vadyba vadina civilizacijos vadyba, ar ne?
Karoli,
neseniai teko vartyti austriskaji “Spike”, rimta periodini leidini siuolaikinio meno tema. Bremeno oro uoste didziausias nustebimas buvo 10 puslapiu, skirtu Vilniaus meno scenai. Ir nors straipsnis buvo “saliskokas”, pasiulytas esminis marsrutas – nuo SMC iki Tulips&Roses, bet siaip nuostabos paveiktas perskaiciau.
Straipsnio pirmoji mintis skelbe, kad Vilniaus meno scena auditorijoms ir gali buti patraukli tuo, kad kurinys ir kurejas cia nera pasmerktas komercelizacijai, produktas ir vartojimas cia net neskatinamas. Cia pavyzdys is siandieninio pripazinimo.
Tesiant minti apie menininka prekeivi, galima mineti daug pavyzdziu is istorijos (bet net nesinori), ir klausti, koki mena, zinant lietuviu gyvenimo buda ir skoni, mes kurtume ir parduotume? Kita Vilnius Art Fair turbut vyktu kovo 4-ta.
Lauksiu nepikto komentaro, haha.