Kas dėl kryžių, tai Dievas davė laisvą valią.
Supratęs, kad meno valstybės nepastatysiu iš užpečkio, įstojau į Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partiją. Susitikimuose su patriarchais ir diskusijose su Seimo nariais turiu galimybę išsiaiškinti, koks tas politikos pasaulis, iki šiol man tilpęs į tris S – vieta, kur žmonės siekia, stengiasi, skatina.
Vakar ruošiausi eiti Vilniaus mero Viliaus Navicko paklausti, ką čiulpti siūlė užrašas ant jo pilvo: jo CV, jo atstovą spaudai ar daugumą miesto taryboje? Tačiau susipainiojau ir atsidūriau krikdemų flango organizuotoje diskusijoje „Krikščioniškų vertybių devalvacija partijų politikoje“, kur daugiausiai šnekama apie šeimą, o kadangi šeimos be meilės nebūna, tai koks dvidešimt žmonių ir sėdim nemylimi, svetimi.
Premjero patarėjas susisiekimo klausimams Algirdas Šakalys – ištikimas žmogus. Jis jau perėmė Andriaus Kubiliaus šypseną ir kaip Vytautas Landsbergis kalba apie Kiniją, globalizacijos iššūkius ir galimus imigracijos pavojus. Kai aš klausiu, ar verta kalbėti apie globalizaciją, jeigu tai amžinas dalykas, žmonės visada judėjo iš vienos vietos į kitą, o ir baltų gentys susiformavo nuo Irano stepių atvykus indoeuropiečiams, jis dar nekantriau purto galvą ir praplečia savo mintį: o kas bus jeigu čia tie užsieniečiai atvažiuos ir turės vaikų? Tai ką, jiems pilietybę reikės duoti? Ir suprunkščia.
Lietuvių tautos iš totorių turėtos naudos pavyzdys jam neimponuoja, o toks saviizoliacinis, dar gerai, kad ne rasistinis, požiūris man atrodo kur kas svarbesnė problema partijoje nei tai, kad ponas Šakalys teigia, kad kiekvienas turėtumėm pasirūpinti savimi ir kad valstybė turi rūpintis bedarbiais, tad aš tik lepteliu „Jūs sau prieštaraujate“ ir patyliu, kai jis tautines mažumas palaiko lietuvių tautos dalimi – ukrainiečiai irgi lietuviai?.. Kur dėti tą ištrimituotą Lietuvos toleranciją kitoms tautoms ir religijoms, ypač žydams, jeigu privažiuos čia musulmonų ir atims iš mūsų pilietybes?
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Valentinas Stundys partijos politiką vykdo šnekėdamas apie tai, kad reikia daugiau bendrauti su žurnalistais. Tai išplauka profesoriaus Landsbergio kalbos, kad konservatoriams reikėtų susirūpinti viešaisiais ryšiais. Stundys jau yra užmezgęs ryšį su žurnalistais, teikdamas LRT įstatymo pataisą, padarančią LRT tarybą priklausomą nuo politikų. Nuo kišimosi į jų darbą žurnalistai dar mieliau kreipia dėmesį į Stundžio darbą, todėl mano pasiūlymai aktyviau naudotis visų portalų teikiamomis erdvėmis nuomonės reiškimui arba kurti TS-LKD portalą jo nesužavi – visiems reikia būti aktyvesniems žiniasklaidoje, ne tik politikams. Keista, kad demokratinės respublikos pilietis nežino, kad kiekvienas yra politikas.
Tačiau man neaišku, kaip reikia didinti viešuosius ryšius, gerinti įvaizdį, jeigu nėra iš ko? Trumpalaikius savo veido padailinimus galima laimėti pigiais triukais, tačiau galiausiai įvaizdis vis tiek priklauso nuo darbų. Mano toks pusiau darbdavys, dar vis neapsisprendęs, Konservatorių frakcijos narys Saulius Stoma yra puikiai matomas, nes kažką vis veika. Kartais karštakošiškai siekia pakeisti reikalavimus prokurorams, pamiršdamas, kad sėkmės atveju tai paliestų ir kitus teisininkus – kodėl nemažinami reikalavimai teisėjams, advokatams, notarams, antstoliams?; ar vanoja save vadindamas Seimą mėšlu, kartais veikdamas tai, kas tenkina visuomenę – taisydamas Visuomenės informavimo įstatymą ar aiškindamasis Olimpiados transliacijų teisių perleidimą. Jo veikla kontraversiška, tačiau jis yra matomas. Žurnalistai jį susiranda patys. O jeigu nėra kas veikt arba savo tikslų nenorima derinti su visuomenės norais („Ne dėl reitingų dirbam“), belieka ilgėtis 1992-ųjų pavasario ir seno gero „Lietuvos aido“.
Žurnalistai niekada nebus politikų draugai, paremiantys ir paguodžiantys sunkią akimirką. Jie kaip ir teisininkai, bus visada šalia, tačiau sieks išlikti nepriklausomi ir bendradarbiaus patys, kai ponas Stundys ir kiti konservatoriai suras tai, ką išsikėlė ieškoti – valstybės strategiją ir kelią.
Loading ...
Politika yra moralės afterparty. (things that’s get together)
Tai tu man prikaišioji, kad aš nedarau moralės afterparčio?
nematau prasmės. verčiau aptarinėju sau. http://www.youtube.com/watch?v=efTD1JDPshg
…bankrutavę, atsikratę moralės, Lietuvos skausmą kadaise apgynę Islandai tikrai turi valstybės viziją: http://www.nytimes.com/2010/02/22/business/media/22link.html
p.s.
lietuvių menas slapstosi tamsiuose sąmonės kambarėliuose, už krikščioniškos moralės skyriaus, kuris politikoje reiškia nuodėmę. norint išsilaisvint vidurius nuo tokio streso – vaikams savaitgaliais tenka daug pašokti.
“Atsikratę moralės” tu turbūt turi omeny jų lezbopremjerės pareiškimą, kad šalį sugriovė vyrai.
Ir vėluoja tie islandai. “Meno valstybė” buvo sugalvota 2007ųjų pavasarį. So ago! :)
P.S. Kur geografiškai tiksliai po kaukole yra menas? Prieky kaukolės ar gale? :) Ir kai kuriuos šokančius taip pat laiko menininkais. Kaip jiems išsilaisvinti? :)
“Atsikratę moralės” turbūt omeny turiu jų gyvenimo būdo ypatumus. Kitaip nei tu, pritariu jų lesbėms, nes būtent dėl tikro vyriškumo stokos jos ir randasi. Bet point’inau į tai, kad tie liūteronai valgo arklio galvas, kas gal ir sveikiau nei katalikų kiaulės, bet man arklys, kaip indui karvė – šventas. Taip, kitas dalykas į kurį point’inau buvo jų bankų pardavimai.
Islandai niekur neveluja, kaip tik – jie persstengė, nes pralenkė kitus. Dar visai nesenai ši valstybė beveik įgyvendino viso gaublio svajonę – nedirbti. Jie beveik pasiekė visiško komforto finišą, bet per naktį viską prarado; Likusiems buvo pavydu, kad 300k išrintųjų gyvena ne Palestinoje. Btw, tavo menas guli pas tave stalčiuje (ar failų kataloge), bet ne realtime žmonių sąmonėje, kuri Islandjoje politiniu atžvlgiu tikrai gaji. Lietuviai to nesimoko.
p.s.
tavo požiūris ir klausimai apie meną mane varo į kampą, nes kalbi kaip Prunskienė:
http://www.liaudiessajunga.lt/index.php/lt/component/content/article/108-naujienos/181-meno-kriz-ar-cinikas-l-pasisavinimo-bdas
Lekstutis garbina arklius ir skaito Prunskienę, iš to jam kyla tokios regresiškos išvados, kad aplenkti kitus yra persistengti, ir kad jis gali išmatuoti komforto lygį (kurio matas, matyt, yra arklio galva, Islandijos komforto lygis – 300 tūkstančių arklio galvų). Jeigu jis negarbintų arklių, jis suprastų, kad aš juokavau ir kad kiekvienam juoke yra dalis tiesos – į intelektinę produkciją orientuotą valstybę (tai toks žmonių susivienijimas, kurio parduoti neįmanoma, kol neįrodyta priešingai) aš sumaniau 2007ais, orientuotis į vieną kūrėjų profesiją islandai sugalvojo 2010aisiais.
Lekstutis suprato, kad Jachimavičius labai norėjo pasigirti, kas nėra blogai. Lekstučiui juokas tame, kad Jachimavičius keičia asmens formą, kai bando pajuokaut antra kart. dvigubas juokas tame, kad “rašyti” nevisada reikškia “daryti”. Kas yra blogai, kai reikalas eina apie falinę penetraciją, arklio galvos fone. Tuo tarpu, Islandija išsigelbėjo. Ji gavo pinigo iš moralės nobelio lauretės jav. revoliucijos nebus, bet apokalipsė čia pat. pasaulis eina į pabaigą, kol išrinktieji džiaugiasi politika: http://www.youtube.com/watch?v=JVPZyxWQhow
O tai ką, aš nedarau? Ko tu manai aš įstojau į TS-LKD? :)
“Pradžioje buvo žodis…”, taip galėčiau atsakyti į tavo pasakymą, kad rašyti nėra daryti, o ir leidžiant įstatymus tektų tik kalbėti ir rašyti.
Tačiau aš abejoju, kad tu tai suprasi. Martynas Lekstutis juk ginsis disertaciją “Kaip neveikia moralė?” po itin puikiai sutikto “Kas ravi šieną?”.
Stojimas į partija nėra politika. Kodėl? Nes sutartinės nėra eilėraščiai.
O kas yra politika? :) Kai matai premjerą per teliką? :) Vaikštau, va, į susitikimus, žiūriu, klausiu… :)
Pirmas tavo įrašas, kur linksėjau galva ir nekilo paprastas pasipiktinimas. +20 karmos, ypač už pirmą pusę.
jaunojo onanisto užrašai
:D as turiu teise i anonimiskuma, atsipusk Karoli. Nezinau kaip tau sekasi kurpt Visuomenes visuotinio sekimo istatyma, bet tikiuosi tu failinsi.
Ta iš laikraščių laikų atėjusi teisė nepaslepia baimės. :)
Kaip tu gali vadintis zurnalistu/politiku, jei nesuvoki kas tau komunikuojama. Ai, bendrai palauk, sori, suklydau, viskas normaliai, teskite.
Lietuva – lietuvių tautos sukurta valstybė. Piliečiai čia tik tarp kitko. Aplamai pilietybė klaikiai siaura sąvoka palyginus su tauta.
Ir lietuviai nėra tolerantiški, tik bailūs.
Pavyzdžiui, bijo pasirašyti tikru vardu.