Laikraščiais dar galima užmušti musę.
Kiekvieną kartą, kai pasiekiam tai, kas atrodė dugnas, iš apačios kažkas pasibeldžia. Pernai baisėjaus Kėdainių žurnalistais, kurie apsilankę įmonės konferencijoje spaudai ir parašę reportažą vėliau organizatoriams dar atsiųsdavo ir sąskaitą už paslaugas. Šią savaitę sužinojau, kad „Vilniaus diena“ žengė dar žemiau – pakviesti į konferenciją, jie pateikia įkainius. Kiti veikia kaip Tomkus per lengvametį – kažkoks agrolaikraštis atsiunčia mėsos gamintojus atstovjantiems publicistams rašinį „Dešroje nėra mėsos“ ir siūlo tartis, t.y. šantažuoja. Galvojau, kad „Lietuvos rytas“ be „Leo LT“ gynybos, baseinų priežiūros ir Vagnoriaus masažavimo nešvariais žaidimais daugiau neužsiima. Pasirodo, neseniai uždarytąją „Ekstra“ Vainauskas naudodavo taip pat kaip visi.
Ko yra verti visi tie spaudos laisvės reitingai ir mūsų juokas iš nacionalizuotų Rusijos televizijų, jeigu pas mus tokios gėdos rangosi?
Sako, „Delfi“ dar laisvas. Bet kai paskaitai Mindaugą Jackevičių, neonacius vadinantį tautiniu jaunimu, iš išverktų akių (tai kad „Respublika“ rašo, jog neonaciai yra tikroji Lietuva, nebestebina) pradeda tekėti limfa. Ar įmanoma sugalvoti geresnio maisto Rusijos ekstremistams, vis dar kabinantiems Stalino plakatus? Kokį taikymąsį mes jiems galime pasiūlyti, jeigu Hitlerio pasekėjus pas mus kai kas tapatina su tauta, o Seimo narys Kazimieras Uoka sako, kad tos gaujos yra sektinas pavyzdys? Juk jeigu norime kažkam priekaištauti, patys turime rastus nuo savęs nusimėtyt.
„Lietuvos ryto“ televizijos proginėje laidoje Nepriklausomybės dvidešitmečio minėjimui liūdna buvo ne dėl kitų tautiečių tapatybės priklausymo nuo kitų (lietuvis todėl, kad ne musulmonas), o dėl minčių vakumo, ką mes toliau darysim. Nei profesorius Vytautas Landsbergis, nei iškalbusis Šarūnas Marčiulionis, nei dainininkė Veronika Povilionienė, nei dirigentas Gintaras Rinkevičius negalėjo nieko rimto pasiūlyti, Edmundo Jakilaičio paklausti, ar jie turį idėjų, kokį kelią Lietuvai rinktis. Ponia Povilionienė užsiminė apie visuotinę talką, ponas Landsbergis – kaip būdavo šaunu daužyti šnapso butelius prieš dvidešimt metų. Vieni daužo, kiti tvarko – štai mums ir kelias. O aš čia jau trejus metus skalambiju, loju, aiškinu, suokiu, čiulbu, įtikinėju, įkalbinėju, stumiu, siūlau, kad Lietuva orientuotųsi į meną, kadangi Vakarai lipa ant aukščiausios Maslow piramidės dalies, kadangi intelektinė produkcija yra vis didesnę Vakarų BVP dalį sudarantis segmentas, kadangi JAV, Kanada, Japonija, Didžioji Britanija, Prancūzija kiekvienais metais vis labiau kyla apsaugoti autorių teises internete, kadangi tos krūvos su internetu užaugusių menininkų galės vis lengviau ir daugiau uždirbti, kadangi Islandija šiemet jau sugalvojo kažką panašaus – orientuotis į žurnalistus, užtikrinant maksimalią laisvę spaudai. Kodėl mums to nepadarius, kad už dvidešimties metų žmonės iš Rusijos, Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, JAV, gamintų pas mus filmus, muziką, žaidimus ir kitus produktus, nes pas mus pigiau ir geriau. Niekas niekas niekas dar nepateikė geresnės idėjos ir man pamažu darosi nekeista, nes mes nors esam jau dvidešimt metų laisvi, raginame vieni kitus tuo tikėti.
Labai liūdna mindžikuoti vakume.
Loading ...
Karoli,
Lietuvos kelias gali būti kūrybos (plačiąja prasme) kelias. Tai plačiau nei menas. Kitaip tariant, intelektinė veikla. Tik… kūrybingomis būna laisvos asmenybės.
O kai taip, tada aiškėja ir pokyčių Lietuvoje poreikis bei mastas?
Straipsnis patiko. Sėkmės kūryboje.
labai pritariu, kad šunys urina sužymi sąmone aplankytas teritorijas, bet tai niekaip nereiškia, kad ji jiems priklauso ar kažką realiai keičią.
Dažnas žurnalistas šiuo atveju yra labai labai panašus. Ypač, kai visuomenės vardu gina(?) visiškai besformuojančius dalykus, totaliai neinformuodamas apie globalią pasirinkimo laisvės problematiką. Elgiaisi taip, lyg trys milijonai girtų jo birka jau 20 metų.
Dar kitaip tariant, arba rašyk, kaip a.a. Vytas Lingys, arba patylėk apie savo Vytuką, nes oralus moralus nulis…
Lekstuti, aš galiu tau pakartot, ką jau dešimtis kartų sakiau – jei kliedi, tai kliedėk, kad kiti suprastų.
if you feel so, gali kartot, kas rytą, dėl to niekas nepasikeis. kaip ir visa kita.
kam reikia, kliedės kartu.
liūdna, bet tiesa.
dėl menininkų rėmimo – kokią dalį visuomenės ta grupė gali apimti? 2%? 4%? 8%? ką daryti likusiems? ar ta remiamoji sugebės tiek padidinti BVP, kad iš to prieaugio užtektų soc.pašalpoms likusiems?
Aš nesu už tai, kad meuž nas nebūtų remiamas, aš esu už tai, kad įvairios pašalpos ir spaudos rėmimo fondai būtų panaikinti, ir dailininkas būtų tokia pat profesija kaip inžinierius. Aš už tai, kad menininkų nuosavybė, dažniausiai intelektinė, būtų apsaugota. O kai sekasi vienai mažai daliai visuomenės, tai ir kiti prisijungia.
ko trūksta, kad dabar nėra taip, jog dailininkas = inžinieriui?
Įvairių pašalpų ir paramų panaikinimo.
jau įsivaizduoju kaip į tokį tamstos siūlymą sureaguotų daugelis dabartinių menininkų :)
Menas tu sakai, aš sakau industrinis dizainas.
Bet pirma perteklius valstybėj turi būt. Kai dabar žiūriu į Lietuvos BVP – nesimato kažkaip to. Šiaip geriausias pavyzdys suomiai, jei jau ieškai įkvėpimo Lietuvos vizijai. Kai žiūriu skndinavų filmus jaučiuosi kaip savo singapūrietiškai rūraliniam miestely – viskas tas pats, tik jie vairuoja Volvo, o ne VW. Tai reik išstudint ką jie padarė gerai ir žiūrėt, kur jie dabar eina. Tai ten buvo kas? Aukštosios technologijos ir vertės kūrimas, kurios niekas negali suteikt. Ir žodžiu pigu ten nebuvo. Pigu yra Kinija. Ir ten menus kuria užsienis, kinai tik perka.
Čia spaudžiu stop savo sąmonės srautui.
Ko vertas laisvas demokratiškas mąstymas, žodis ar idėjos, jei tai nevirsta kūnu – realiais darbais, realiame gyvenime. Lietuvoje trūksta daug ko (išvardyti?). Galima verkti apie tai iki negalėjimo, na ir kas iš to? Koks tavo, Karoli, pasisakymų apie demokratiją tikslas? Paverkti? Atkreipti kažkieno dėmesį (gal politikų?), pabaksnojant pirštu? Ieškoti bendraminčių? Pasirodyti, koks aš protingas ir kaip viską aiškiai matau, kas vyksta aplink mane?
Mielas Karoli, esi laisvas pilietis – kurk partiją, suburk jaunus išsilavinusius žmones. Tereikia, kiek ten, 1000-čio, berods, o teisę priklausyti partijai turi kiekvienas 18-metis lietuvis. O kodėl ne? Ar tai nebūtų prasmingiau?
Aš jau porą mėnesių esu TS-LKD narys.
Ar iš klausimo, koks mano tikslas, galima spręsti, kad nurodyti aplinkui vykstančias blogybes jums yra blogas dalykas ir kai kas nors vagia, plėšia, šantažuoja, meluoja, ima kyšius jūs geriau patylite? Svarbiausia, kad tokiam elgesiui nebūtų pritariama ir jis nebūtų toleruojamas.
“Svarbiausia, kad tokiam elgesiui nebūtų pritariama ir jis nebūtų toleruojamas.” Taip, aš irgi už tai, bet nemanau, kad pogrindinė – internetinė – bloginė rezistencija pajėgi REALIAI (kad būtų matomi apčiuopiami rezultatai) konstruktyviai keisti tas blogybes, kuriomis remiantis moralizuoji. Pasakysiu trumpai, paprastai ir aiškiai – nepritark, netoleruok, moralizuok, bet situacijos tuom nepakeisi; rašytas, pasakytas žodis tampa neįgaliu impotentu kažką keisti, apmaudu, bet tai tiesa. Be jokių iliuzijų ir fantazijų pripažinkit tai. Vienintelis dalykas, kurį matau kaip pozityvą – viešumas – apdergimas – viduramžiškas apmėtimas pomidorais, kas to yra nusipelnęs, bet juk pilkieji kardinolai veikia nematomi, šešėlyje, o kam yra įdomūs atpirkimo ožiai?
Nežinau, kaip yra iš tikrųjų, bet manau, kad jaunas žmogus, toks, koks esate Jūs, jau gyvuojančioje partijoje jaučiasi nepilnavertis, na taip kaip pažas, patarnautojas. Ar sugebėsit “nepritardamas” ir “netoleruodamas” išlaukt kokius 5-erius ar 10-tį metų, kad nebereikėtų patarnaut (būt marionete) “bitėms-motinėlėms” hierarchijos viršūnėje.
Vat ir Jūs Karoli minit, kaip “daužot galvą į sieną”, o Jūsų niekas negirdi, nors idėja, kad intelektualinis/meninis/medijinis produktas yra įžvalgi, nors ir nenauja, ne kartą girdėta.
Jaučiuosi tvirkinamas jaunuolis, kuriam viltį praradęs dėdulė skaito tą skandalingą knygą apie kelią į savižudybę…
Argumentuota, labai. Tikrasis jaunasis politikas, bent jau sarkastiškas. Pasirodysiu labai puolęs ir neišprusęs, bet apie kokią konkrečiai į savižudybę vedančią knygą kalbi?
A, visi įtarimai pasitvirtino – jūs net kelias tokias žinot. Kažkokia pora prieš kokius 11-10 metų buvo išleidusi knygą, kurios pavadinimo neprisimenu, bet kažkas kaip “Gyvenimas šūdas” ar pan., kur buvo rašoma, kad neverta gyventi, ir knyga buvo laisvai pardavinėjama knygynuose.
Taip, ir net ne kelias tokias žinau, bet juk visi gyvenimo keliai veda į mirtį (žiauroka, bet tiesa), na tai nebūtinai savižudybė, bet rezultatas tas pats;)
Del delfi, tai gali neabejot, kad jis nera laisvas nuo dideliu babkiu ir didesniu ambiciju. Jei idemiai paziuri archyva, iskart rasi tendenciju apie kurias kalbu, bet manau nera kazkokio didelio reikalo :)
Ir nuo įstatymų :P