Aš.

Kiekvieną kartą, kai Kaunas ką nors daro, atrodo, kad tai vyksta pirmą kartą ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio istorijoje. Kiekvieną kartą, kai skaitai naujieną iš Kauno atrodo, kad tai ne Lietuvos miestas, o Boratijos ar Molvanijos sostinė. Prieš porą savaičių Kaunas nusprendė, kad po Laisvės Alėją, kuri dažną vasaros vakarą ištuštėja kaip Šiaurės Korėjos miestų dykros ir užleidžia vietą maitvanagiams, turėtų patruliuot ne policija, o privatūs apsaugininkai. Išvada viena – Kauno policija neįgali.

Nors ką ten Kaunas, jeigu Vilnius toks pats, įsteigė kažkokius raudonmašinius tvarkdarius. O gal tai ir yra teisingas sprendimas – kuo labiau vengti policijos tobulinimo? Juk geras policininkas yra kolekcinė retenybė – policijos puslapyje kviečiama pastebėti gerą policininką, o kažkokie galvočiai visai neseniai siūlė mokėti pinigus už kyšio nepaėmimą.

Aš tiek kartų susilaikiau durniams nedavęs į snukį, kad jau turėčiau būti turtingas.

Praeitą savaitę seserys Karaliūtės „Delfije“ nerimo, bandydamos įrodyti, kad TV3 klipas su Butkutės dainą traukiančiais krepšinio rinktinės sirgaliais yra plagiatas. Galbūt kada nors ir bus, kai būsim kyborgais, tačiau dabar idėja nėra saugoma įstatymo, jos gali keliauti laisvai. Jeigu McDonald's gamina hamburgerius, o tau frančizės licenzija atrodo per brangi, tu laisvai gali daryti savo hamburgerius. Smoriginburgerį ir Dvigubą Valinskienainį.

Vytautas Landsbergis kaip visada nustebino. Kalbėdamas apie lietuvių savinieką (nelabai suprantu, kuo ji skiriasi nuo Kalantos savineigos, šitas gal tik toliau nuėjo, ar prieglobsčio okupanto širdžiai Vilniuje, turbūt ją išsiuntus kai kam tektų skaudžiai atsiromantint nuo diktatoriškos tarpukario Lietuvos), šią savaitę jis prabilo apie baltaodžių civilizaciją. Nebuvau tokios girdėjęs, bet supratau, kad Obama – ne tik idėjiškai, bet ir kūniškai ne mūsiškis.

Šiais gūdžiais ekonomikos atsigavimo laikais net ir kino teatre tave kas nors sunervins. Veiksmo filme „Druska“ iš Angelinos Jolie lūpų beveik visą filmą sklinda, kad teiginiai, kad Amerika šaltajame kare kariavo prieš Rusiją, ne sovietus, prieš kitą tautą, o ne komunistus. Lietuvos vertėjai savo ruožtu šiame filme prielinksnį „ant“ porą kartų vertė į „už“, o juostos „Get him to the greek“ pavadinimą į „Tempk jį čia“. Koks poetinis neišprusimas! Nesuprasti, kad gerai žinomas tikrinis pavadinimas įsimena ir kanotuoja geriau negu kažkokia abstrakcija! Ir kad Lietuvoje ne smegenys krušamos, o protas.

Ir ne krušamas, tai tik labai keistų sluoksnių vartojamas žodis, Lietuvoje protas yra pisamas. Lietuvoje yra pisama laukais plėvėsuojant plaukais. Lietuvoje yra apsipisama grabais. Lietuvoje yra pisama ir kojom spardoma. Lietuvoje yra susipisama ir išsipisinėjama. Tačiau tik įvaldę anglų kalbą gali suprasti, kad kitaip nei bando mums įteigti vertėjai, Lietuvoje yra obsceniškumo, sekso ir kad mes nesam šventi ir ypatingos kančios tauta. Kaip mėgsta cituoti Landsbergis, tiesa išlaisvina.

Bet kol kas mes žiūrime į ekraną, kur pasileidęs veikėjas pasakoja, kaip kažką fuckina, ir apsimetam, kad žiūrim į soker ekomiesčionį, kuris kažką šegina, dulkina ir kruša.