Kas čia stovi? Tai estai bėga. O kas ten už jų? Tai lietuviai atsilieka.

Ar pamenate, kada kuri nors Lietuvos galva taip kritiškai kalbėjo apie iki sviesto ir grietinės sukultintą tarpukario, tiksliau 1926-1940 metų Lietuvą, kada žodžio laisvę pabrėžė kaip pasiekimą? Ar Lietuvoje kaip ir Rusijoje demokratiją, laisvę vertybe laiko kokie 3 procentai piliečių? Ar man juoktis, kad esu gamtos paklaida? Aišku, kognityvinis disonansas gaunas, kai jam kalbant, tūkstančiai rusų, sutapatinti su SSRS, sėdi be pilietybės, bet jis bent žino, kaip turi būti:

"Jie (tarpukario estai) manė, kad tai, kas vyksta Europoje ir pasaulyje mūsų neliečia, - kalbėjo prezidentas. - Jie manė, kad atvirumas, kritika ir laisva spauda labiau trukdo protingam vadovavimui negu stimuliuoja debatus apie galimus valstybės vystymosi kelius. Jie manė, kad kultūra ir valstybė - tai visiškai skirtingos sąvokos".

Kalbėjo Estijos prezidentas. Taip pat Toomas Hendrikas Ilvesas sakė tokį dalyką:

"Kaip ir abiturientui, kuris siekia toliau siekti išsilavinimo, Estijai, vaizdžiai tariant, reikia nuspręsti: stoti į universitetą, ar pradėti dirbti? Taip pat ką studijuoti - tiksliuosius mokslus ar ką nors lengviau? Galbūt siekti sėkmės versle arba mene?", - sakė T.H.Ilvesas.

Ilvesui nereikėjo sukviesti 50 žmonių, kad jis iškeltų pasiūlymą, kokiu keliu valstybei eiti. Na, gal jam ir rašė tą kalbą, tačiau tikrai ne 50 žmonių. Islandai siūlo žurnalistams kūrybos platformas, estai galvoja, galbūt reikėtų eiti meno keliu, Ilvesui kultūra ir yra valstybė, ką mes kartu padarėm. Ką turim mes? Tik diskusijas, ar jau baigės krizė, kurios tokios pat beprasmiškos, kaip klausimas, ar jau myli. Niekas negali priversti rizikuoti, jokie narkotikai, jokie skatinimo planai (Ūkio ministerija Ekonomikos skatinimo plane numačius remti tą valstybę išlaikantį verslą, kuris sugeba išgyventi krizės metu, ta prasme, šelpia tuos vargšus, kurie sugeba išgyventi patys, tai netgi pagal jų atbulą mąstymą yra kvaila). Ekonomika mūsų rankose. Melskimės ir dirbkim.