Račas tyliai analizuoja informaciją 

Gabaliukai iš interviu su BSN vadovu Artūru Raču, kurie buvo atmesti "Zebra" redaktorių. Kitą interviu dalį galima perskaityti čia.

[...] -Kokie turėtų būti Lietuvos santykiai su Rusija?

-Jie turėtų būti geri, kaip ir su visais. Turėtų būti tokie, kad Lietuvai iš jų būtų nauda. Kaip tokius santykius konstruot, aš neturiu recepto. Bet matom, kad dabar tie santykiai nėra tokie. Dabar mes turim daugybę sričių, kur, nepaisant to, kad esame kaimynai, turim labai ilgą istoriją, turėję, tiesa, ne savo valia, labai glaudžius ekonominius santykius, ir tebeturintys juos glaudžius, negauname tiek naudos, kiek galėtumėm gauti. Ir energetikos srity, ir maisto produktų srity. Manau, kad dar turėtų būti galimybių mokėti mažiau už daugelį dalykų. Manau, kad tai turėtų būti tų santykių esmė ir prasmė. Grįsti santykius vien istoriniais dalykais ir raudoti dėl to, kas buvo prieš 50 metų, ir būtent tuo pamatu statyt tuos santykius truputėlį kvaila. Visuomenei nuo to nė kiek ne geriau yra. Mes vis prisimenam, kokia bloga yra Rusija.

-Ar Lietuva buvo JAV politikos įkaitė?

-Nesakyčiau, kad Lietuvo buvo JAV politikos įkaitė, bet manau, kad tam tikrose srityse gal kiek per daug mes idealizavom JAV. Jeigu prisimintumėm tą CŽV kalėjimų istoriją, tai Lietuva galbūt per daug norėjo įsiteikti JAV ir tuo savo noru paaukojo vidinės demokratijos ir pilietinės visuomenės dalį. Tai, kas vyko, buvo ten kalinių ar nebuvo, bet tas parlamentinis tyrimas parodė, kad kai kurie dalykai Lietuvoje vyko ne taip, kaip turi vykti normalioje demokratinėje valstybėje.

-Kas jums artimesni – latviai ar lenkai?

-Aš galvočiau, kad latviai. Ir ne todėl, kad mūsų grupės įmonė yra taip pat latvių, aš pats dažnai važinėju į Latviją, bet jeigu žiūrėt į problemas, abiejų valstybių istoriją ir projektuoti į ateitį, Lietuvai, Latvijai ir Estijai kartu būtų daugiau ką veikti, daugiau galimybių ieškoti sąlyčio taškų negu su Lenkija. Mes puikiai matom, kad skelbimas, jog Lenkija yra Lietuvos strateginė partnerė, nieko nedavė. Visi didieji projektai, kurie galėjo mums padėt stiprint energetinę nepriklausomybę, padėt gyventi geriau, Lenkijoj atsimušdavo į sieną. Tai buvo tiek iki narystės ES, o po, matau tendenciją, lenkai augina ES viduje raumenis, matydami, kad būdami didelė valstybė jie gali daug pasiekt, ir susidaro įspūdis, kad mūsų interesai dar labiau kirsis, nes Lenkija taps didžiąja valstybe, o mes būsim prie tų mažesniųjų. Dėl to man atrodo, kad latviai mums artimesni, nepaisant didelės istorijos.

[...] -Kaip jūs manot, ar „Respublika“ smuko todėl, kad jie visą energiją nukreipią į „Olialia“?

-Aš manau, kad „Respublikos“ nuosmukis susiję su standarto nesilaikymu. „Respublika“ pirmiausiai pradėjo ignoruoti standartą. Tomkaus rašiniai, paklodės apie gėjus ir visus kitus, visokie nuotraukų montažai, nepagarba ir aprašomam subjektui ir skaitytojui kai kada, davė tą rezultatą, kad jie yra nišinis, ir, manau, labai nuostolingas produktas. Kita vertus, jie turi „Vakaro žinias“, kuris yra, berods, skaitomiausias laikraštis. Turbūt todėl, kad labai pigus. „Olialia“ manau, kad yra atskiras dalykas ir nelabai susijęs su žiniasklaida ir taip nesiečiau. Manau, kad labiausiai „Respublika“ nukentėjo dėl standarto nesilaikymo.