Lietuva - blondinams, rausvaodžiams, mėlynakiams, brunetams, rudaakiams, juodaodžiams, rudaodžiams lietuviams.

TS-LKD ruošiasi minėti trejų metų didžiąsias jungtuves, kai susijungė konservatoriai ir krikdemai (nors praėjo dar tik putrečių metų). Aš save priskiriu prie pastarųjų. Ta proga partijos lyderis Andrius Kubilius mąsto apie partijos tapatybę (tai reiškia, kad Kubilius nežino, kas TS-LKD yra) ir apie lietuvių mentalitetą (kas reiškia, kad lietuviai yra durniai).

Priimkime domėn, kad Kubilius ir Degutienė yra lietuviai.

Pagrindiniu kliuviniu tokiai optimistiškai svajonei laikomas lietuvių mentalitetas: optimizmo ir ambicijos stoka, negebėjimas į ateitį žvelgti su tikėjimu ir pasitikėjimu.

Ergo, valdžia labai nelyderiška. Ar vadovai negalėjo duoti Adomėnui manifestuko surašyt?

Dar sako:

Reikia kalbėti apie galimybes, o ne apie problemas, apie tai, ką galima padaryti, o ne apie tai, kas nebuvo padaryta. Užimti ne kritiko ar niurgzlio, bet idėjų siūlytojo poziciją.

Na, ne vieną kartą TS-LKD siūliau savo idėją, kai buvau narys ir kai sustabdžiau savo narystę ramybės vardan (tai nekeičia mano pažiūrų ir tikėjimo). Man buvo visiškai nepanašu, kad partija ieškotų kokių nors idėjų.

Šį penktadienį vyks partijos konferencija, kurioje bus bandoma atsakyti ir į tokį klausimą:

Kokiomis Lietuvos visuomenės nuostatomis galime remtis ir į kokias vertybes galėtume apeliuoti, kurdami jungtinę savo partijos tapatybę?

Laisvės, geriausio tąsos ir meilės vertybėmis, visu tuo, kas nesiderina su diktatūrišku tautininkų sparnu, Smetonos šlovintojais, išdavinėjančiais leidimus rasistams, ir dėl kurio turbūt tarp partijos ministrų atsiranda antisemitinių pareiškimų. Dėl to, kad neteisėtas valdžios nuvertimas tampa pateisinamas. Diktatoriaus tradicijų tęsėjai negali būti demokratiškos partijos dalis.

Paskui Vikipedijoje apie 1938 m. Konstituciją atsiranda tokių dalykų:

Konstitucijoje aiškiai atsispindi autoritarizmo, tradicionalizmo, konservatizmo ir lietuviško bendruomeniškumo politinė ir socialinė mintis.

TS-LKD reikia aiškiai atsiriboti nuo Smetonos ir tautininkų, kurių tik pavadinimas turi kažką bendro su laisvų žmonių tauta.