Tik draugai. 

„Italų kalbos pradedantiesiems“ ir „An education“ režisierės Lones Scherfig paskutinis filmas „Viena diena“ („One day“, kaip tiksliai išversta!) failino tarp kritikų, o pelną surinko turbūt dėl gražaus treilerio. Žiūrovai, palaikę man kompaniją „Vingio“ salėje, taip pat ražėsi ir žvalgėsi aplinkui. Viskas todėl, kad filme nuolat primenama, kad tai filmas. Kaip įsijaust?

Tokiu atveju turi būti daug aktualių bajerių, tačiau tai – laikui neimlia drama turintis būti kūrinys.

Emma (Anne Hathaway) ir Dexteris (Jimas Sturgess) susieina pamiegot kartu nuogi po diplomų gavimo liepos 15-ąją, tačiau nepamiega ir nuo to laiko laiko vienas kitą geriausiais draugais. Visą filmą rodoma vis kitų metų liepos 15-oji, skirtingose ekrano vietose atsiranda titrai, pvz., 1996 liepos 15 d., gražindami į realybę, ir beveik kiekvienoje atkarpoje skamba ta pati muzika – sulauksi ar nesulauksi, kol viskas baigsis gerai?

Filmas skirtas lengviems intelektualams – mergina čia skaito Kunderą, mėtosi veikėjai protingomis citatomis, nes jiems tai kasdienybė. Amerikiečių sielas turi virpinti britiški akcentai ir klasikiniai Europos vaizdai. Geriau Scherfig būtų padariusi filmą, kur veiksmas vyksta Amerikoje, tačiau dėl skaičiaus merginas keičiantį Dexterį, kaip teigia, mylinti Emma nesusipjauna su jo draugužėm, o kantriai laukia. Pavydo ir keršto intrigos būtų tik praturtinę filmą, ne pakeitę jį iš esmės, vis tiek ne humanistinis, kalba kažkuris veikėjas, kad reikia būti įsimylėjusiam lyg svaigimas būtų vertybė.

Nors iš kitos pusės siužetas visai logiškas – draugais vienas kitą laikantys vaikinas ir mergina prasiblaško pusę gyvenimo ir galiausiai apsiženija. Pritariu – jeigu vyros ir moters nesieja joks biznis, o fainas laisvalaikis, jie turi eiti ženytis. Nors kitas gali ir apgaudinėti save dėl jaučiamų instinktų ir taip niekada nesurizikuoti iki gėjiškumo, iki being in love foreva!!!111

Vaidyba... Vaidyba patenkinama, išskyrus tai, kad Anne Hathaway kaip kokia Ditkovskytė veide turi krūvį, stengiasi veidą išlaikyt. Juk galite kartais pastebėt, kad kažkur ties ausimis žmogui kartais eina įtampa, nors veidas, rodos, mimikuoja. Manau, tai prisiimtas lyties vaidmuo – aš tokia moteris, aš toks vyras. O Sturgessas veido nepalaiko, bet jo neatpalaiduoja, todėl yra per daug karikatūriškas.

Vertėjų bajeriukai: „you degenerate“, tėvas vadina sūnų, „padauža, tu“, verčia vertėja. Prisirinko prie bambalinio kiosko padaužų...