Klubos vadovas ir jo naujokas padėjėjas daro precedentą beisbolo istorijoje. 

„Du žmonės, kurie vienas kitą labai mylėjo“ - taip vadintųsi „Titanikas“, jeigu jį verstų „Acme“. Filmo apie beisbolą pavadinimą „Moneyball“ jie išvertė „Žmogus, kuris pakeitė viską“ (kaip kitaip? paprasta - „Pinigabolas“), o vertėja užbaigė jų pradėtą juodą darbelį - „you were traded“ vertė „tu buvai parduotas“, „selected in the first round“ - „pasirinktas pirmuoju šaukimu“, „elimination game“ - „atkrintamosios varžybos“... Dar viena tragedijytė Anglosaksijos ir Lietuvos muitinėje.

„Moneyball“ - tai tokia beisbolo (ne beisbolas turbūt reikia sakyt, o „Kamuoliukai, kurie skraido visur“) statistikos sistema, kuria vadovaudamiesi Ouklendo „Athletics“ vadybininkai 2002 m. iš mažo biudžeto išspaudė didelį rezultatą ir sugebėjo pasiekti ilgiausią pergalių seriją per visą istoriją. Real story, bro.

Lietuvoje menkai suprantamą beisbolo temą apdorojo „Capote“ režisierius Bennetas Milleris ir jam pavyko sukurti amerikietiškumo nuotaiką šiam sportui, kuris labai priklauso nuo gero oro. Atrodo, kad beisbolas amerikiečiams yra kaip senelės sausainiai, kaip šeimos židinio spragėjimas, žaisdami beisbolą jie kažkokie eiliniai, pažeidžiami ir tai suprantantys. Nėra pompastiškumo kaip amerikietiškam futbole, ar swageness kaip krepšinyje. Tai Milleris puikiai pateikia tą naujakurių nuotaiką.

Bradui Pittu vaidinti kažkada valančiūnišką talentą buvusį, bet nepavariusį žaidėją, dabar „Athletics“ vadybininką Billį Beaną sekasi blogiau. Nors vietomis jis suvaidina harmoningai, tačiau atrodo ne atsipalaidavęs, o pasidavęs, lieka įsitempęs ir kartais primena tą idiotą iš „Burn after reading“, ypač kai vaizduoja pagautą azarto ir traukia į save lūpas. Manau, geriausių savo vaidmenų jis dar nesuvaidino.

Radikalios reformos, kuriomis užsiima Billy's Beanas, „Moneyball“ atrodo kaip neišvengiamos, rizikavimas yra būtinas, daugiausiai dramos kyla ne iš konfliktų su aplinka, su senais skautais, kurie nepriima statistinio metodo, su treneriu (Philipas Seymouras Hoffmanas būna tiesiog diedu, clap clap), o iš to, ar Beanas turės, kaip sako, politinės valios, ryžto pabaigti pradėtą. O Beano portretui visą laiką trukdo priminimai, kad tai pagal tikrus įvykius sukurta istorija, išlendantys dokumentiniai kadrai, po kurių stadiono kamputy be publikos pafilmuotos scenos atrodo juokingai.

Tačiau scena, kai ouklandiškiai visgi pralaimi to ypatingojo sezono lemiamas rungtynes, su sloumoušintoje akimirkoje pradeda griausti analitiko balsas, kad toks metodas ir negalėjo pasiteisinti. Puiki scena, kad ir su mintim, kad jei gali sužaist geriau, tai pirmyn. Įsiminė ir Millerio pagautas ritmas, kai pusę filmo iš įsiučio daiktus į sieną mėtęs Beanas po pergalės užsimoja ir nieko nesulaužo.

Įdomus ir sprendimas į Beano padėjėjo vaidmenį kastint stambiažandį Jonah Hillą. Jis turbūt labai džiaugėsi, galėdamas palikti „Superbad“ auras, tačiau per šį filmą dar nepersikvalifikuoja. Bet gali. Tiesiog nepakako juostos įsibėgėt.

Pagal nuopuolenio Hunterio S.Thompsono pusiau biografinį romaną „Romo dienoraštis“ pastatytas, kito alkoholiko Bruce'o Robinsono paruoštas ir pastatytas filmas yra nykesnis. Tą akimirką, kai Johnny Deppas sutiko vaidinti pagrindinį veikėją, filmas buvo pasmerktas būti neoficialiu „Fear and loathing in Las Vegas“ tęsiniu. Nesvarbu chronologija, bandė kūrėjai vėl į tą pačią kulto upės vietą bristi.

Nepatiko man „Fear and loathing“, nepatiko ir šitas, bet „Fear and loathing“ buvo ekspresyvesnis ir išraiškingesnis. Nors „Dienoraštyje“ pagrindinė veikėjo drama yra iššūkiai išlikti doru žurnalistu, akcentai sudėlioti ne ant Puerto Riko paveikslo, o ant anekdotinių girtuoklių situacijų. Jos gali praskaidrinti niūrų filmą, bet kai Puerto Riko korupcija, o ne anekdotai, pateikiama kaip fonas, filmas įgauna kičo bruožų.

Painterpretavus, tai galėjo būti skausmingai vienišo žurnalisto ir į jį panašios šalies drama, o gavosi koveris, tribute, tabamis. Žmonės ėjo iš salės. Puerto Riko nėra nei gyventojų paveikslo, nei albumiškų vaizdų. Kai darai be širdies, kitaip ir negali gautis. Grožis be širdies – tik pretenzijos.