Lentų laužytojas, kaip sako anglosaksai. "Ryto" nuotr. 

Valančiūnas pamėtė per apšilimą gynėjiškai kaip Seibutis (jei tikrai pagal jį, tai labai gerai, mėgdžiodami mokomės), Rice'as padėliojo some wickedness, publika pašvilpė Djordjevičiui, aš paplojau ir rungtynės prieš Benetton prasidėjo.

„Rytas“ pradėjo sunkiai, lėtai, nevikriai, bet pamažu stumdamasis į priekį. Pirmas taškus į šonus svyruodamas iš po krepšio įmetė Valančiūnas, įdėjo Valančiūnas, o Rašičius į aikštę išėjo starte ir vis dar raudonomis akimis. Vieną kartą pražiūrėjo penkias sekundes, išsimetinėdamas iš už priešininkų galinės linijos, už minutės stovėjo ten pat lyg nepasimokęs ir vos vėl neuždelsė. Bet paskui pradėjo mėtyt tritaškius, o antram kėliny, skleisdamas garsus lyg kaulus laužytų, prasiveržė link krepšio ir tarp baisius šešėlius metančių šakų įmetė du taškus. Bravo!

Bravo labai Katelynui, kuris šiandien atkovojo šešis kamuolius puolime, o kokius keturis iš jų – paskutiniam kėliny, kai skirtumas buvo vos pora trys taškai. Nors vieną kartą senais įpročiais susikomplikavo sau padėtį, kai išpikenpopinęs ir gavęs kamuolį iš Rice'o nemetė, o pasivarė link krepšio, susirado žmogų, kad būtų sudėtingiau, ir kažką sumakalavo į lanką... Tai nors vieną kartą taip susikomplikavo, vieną kartą ir užfiksavo, ką veikia gynėjas, pašoko, pakišo rankas į dešinę, gynėjas praskrido ir Mindaugas įmetė leiapą. Įmetė. Ir porą svarbių tritaškių.

Tačiau kaip gruodžio pabaigoj LKL varžybose Katelynas pyko ant Rašičiaus, kad jį laisvą praignoruoja, taip šiandien Rašičius pūtė žandus ir purškė, kai Katelynas geriau pasiliko prieš du žmones ir jam nepapasavo. Seibutis kartą nepapasavo kairėje laisvam likusiam Rice'ui ir ryžosi pratęsti greitą žygį nuo savo baudos aikštelės iki svetimos, kur gavo bloką. Bet paskui įvyko kultūrų dialogas ir jie apsikabino.

Didysis lūžis įvyko, kai ketvirtam kėlinį su Džikičium pakalbėjęs Rice'as likus keturioms sekundėms sugebėjo atlikti iš mano vietos atrodžiusį nesuvokiamą, lyg ir no look pasą skersai aikštelės kitoje tritaškio pusėje stovėjusiam Seibučiui, kuris pavarė tris, paskui pavarė dar tris ir įtampai kiek atslūgus Valančiūnas pawindmillino lyg dvelktų švelnus cigarų kvapo brizas.

Rice'as šiandien atrodė, kad turi daug smagesio. Pirmoj pusėj buvo situacija, kai buvo likusios keturios sekundės, jis gavo kamuolį dešinėj, keturi metrai nuo krepšio, iš pradžių dėjo sunkų molinį žingsnį, o paskui, lyg pagalvojęs, kodėl jam reikia taikytis prie lėtų europiečių, su prekių vežimėlį stumiančio šeimos tėvo lenguvumu, prasisuko ir pelnė du taškus. Pasėdėjo šiandien kiek daugiau ant suolo, bet užtat was ballin'.

„Rytas“ apskritai pirmą pusę sužaidė išradingai ir veržliai. Puolimas nestagnavo, visi bėgo tolyn nuo savo žmonių ir aplink juos, niekas nepiktnaudžiavo, nekaišiojo bukų pasų. Na, tik Katelynas kartą nežiūrėjo kaip veržtis atakos pabaigoj, o pasitraukė toliau nuo krepšio ir atidavė kamuolį Rice'ui, nupasyvino ataką. Kitą kartą po kelių nesėkmingų bandymų išlįsti iš užtvarų Katelynas netikėtai iškišo kamuolį po krepšiu atsidengusiam Samardžiškiui, o Djordjevičius loštelėjo iš nuostabos, kaip Džikičius ritmą pakeitė. Manau. Antroj pusėj, matės, azartas vilniečius apskritai užvilko, vienas po kito kėlė rankas ir kvietė publiką į kovą.

Šitas pižonas labai nori būti italu ir pavyzdingai moka sugestikuliuoti neva jam, iškiliam bankininkui, negražių vokų prisiuntė. Antroj pusėj pradėjo žaist mind games, bandyti keisti žaidėjus, kai negalima, neva nesuprato, neva negirdėjo, vieną kartą, paskui kitą. Po pirmo karto Benetton sugebėjo panaikint kelių taškų trūkumą ir išsiveržt į priekį.

Valančiūnas atrodė taip pat labiau atsipalaidavęs. Gynyboj mažiau galvojo, daugiau darė, sukos kamuolių, laiku ir vietoj dalino blokus, sukos iš dešinės baudos aikštelės pusę į nepatogiąją dešinę, įleido pūkinį metimą iš vidutinio nuotolio. Atrodė, kaip turi atrodyti į NBA pašauktas žaidėjas. Ir reiškė pretenzijas teisėjams nuo pat pirmų akimirkų dėl neskirtų baudų, ir aktyviai, atvirai stumdėsi su jų priekine linija. Tik antroj pusėj į porą kamuolių gynyboj nelabai atidžiai pažiūrėjo.

Geras mačas. Mažai chroniškų silpnybių, pasikartojančių klaidų, nemažai, bet ir nedaug kūrybos. Bet, kas svarbiausia, daug azarto ir noro laimėt. Komanda lipdos, abejonės nyksta, kojos pačios neša, rankos pačios kamuolį griebia.

O ultros skandavo kažką apie „Mylimiausią komandą“. Tai kokie jie ultros, jeigu turi ne vieną mylimą komandą? Tipo, ir Neptūnas nieko, ir Baltai, ir Barcelona, ir Thunder. O jei Neptūnas pavarytų iki finalo?

Spaudos konferencijos nesulaukiau. Išvariau į kur kas svarbesnį mačą – vieną iš savo treniruočių. O kad aš žaisčiau taip, kaip rašydamas kabinėjuosi. Sumakalavau kamuolį greitoj atakoj po krepšiu. Dėl to, kad iš kairės bėgau. Bet reikia ir iš kairės bėgt. Tik dešine arba tik kaire ranka šiais laikais tik trečiokai mėto.