I forgot my name, I‘m bastard
TV3 žinios, mano žiniomis, jau kokius metus nerodo vedėjų pavardžių. Turbūt kanalo vadovybė netiki, kad tie turi savo minčių, interpretacijų, profesinių tikslų. Juk yra kokia nors valdžia, valdžia surengia spaudos konferenciją, nueini, pasifilmuoji, pasidarai perdengimus, jeigu nepagauni, paskambini, viskas. Telpa į vieną post-it lapelį. Tam užtenka robotukų.
Tik tyloje siela išskleidžia sparnus
Šiandien gavau viešą laišką iš žurnalisto Mindaugo Nastaravičiaus, kurį man po kelių anonsų teko pačiam išsiprašyti.
Tekstas apie Darių Pocevičių
Postmodernizmo arba komunistinėje (leftistinėje, kairiojoje, kairuoliškoje (čia toji su raudonais žandukais)) literatūroje vyraujantis žanras yra tekstas. Negyvo autoriaus idėja arba kad parašytas darbas jam nepriklauso puikiai tarnauja atliekų literatūrai: idėjos čia perdirbamos, permaišomos, ribos trinamos, kol galiausiai rašytojo padėties siekiantis lieka tik su tekstu ir per visus galus byrančiais žodžiais, iš kurių, kažkaip reikia sulipdyti knygą. “O ji tokia stora bjaurybė”.
Dieve, išmokyk mus meilės
Algis Ramanauskas yra ypatingas politikas. Jis galbūt niekad neturėjo idėjų, kuriomis galėtų didžiuotis, tačiau kai prabyla bent jau nekomentuoja to, ko nesupranta. Kai prabyla jo partijos kolega Kęstutis Masiulis, kažkur viduriuose užkaukia vilkas ir stoja baseto akys, ražosi rankos, veidu užslenka kodėl.
Svarbu ne kiekis, o kokis
Seniai seniai, labai seniai, kai Lietuvą dar valdė ueberbalvonis AMB, aš ir “Du kavos” organizaciją komikų linkme nukreipęs basasis batsiuvys Martynas Snieganas tris valandas, iki pat uždarymo, kavinėje “Cozy” ginčijomės apie meno prasmę. Mus gražiai išprašė, ginčas vėliau mutavosi į ginčą apie algoritmus. Per tuos kelerius metus nė kiek nepasistūmėjom į priekį, tačiau gerų santykių vardan pokalbius nukreipinėjam kita linkme. Per tuos kelerius metus taip ir nepaaiškėjo, kada žodis tampa kūnu, kas įčardžina kvarkus ir kaip įrodinėti, kad gera yra gera. Tai pats sunkiausias darbas – kalbėti apie tylą. Naują rubriką “Žodžiai apie tylą” pradedame Lino Kranausko esė “Svarbu ne kiekis, o kokis”. Prieš kelias savaites Linas Kranauskas siekė Kauno mero patarėjo posto ir už balso pagalbą žadėjo atsilyginti savos kūrybos eilėmis ir jo nuogo nuotraukomis. Jūsų gatvės linčui jis – nuogu kūnu ir nuogu protu.
Uroboras.lt redaktorius, Karolis Jachimavičius




