Keletas pastarųjų interviu su dizaineriais, kurie ką tik baigė mokslus ar tebesimoko, paskatino parašyti apie self marketingą. Nes “parduoti save” mūsuose vis dar skamba kažkaip gėdingai nekukliai. Nors esminė freelancerio užduotis ir yra pasiūlyti paslaugą, kainą, susirasti klientų, vystyti komunikaciją – viskas kaip įprastam marketinge. Ph. Kotlerio & Co “Rinkodaros principų” (854 psl.!) skaityti kiekvienam menininkui gal ir nereikia, bet Michael Hardt pateikia išgrynintas self marketingo tiesas 4 trumpų perezentacijų pavidalu. Subalansuota menininkui.

Prof. Michael Hardt turi ilgametę patirtį vizualinės komunikacijos ir grafinio dizaino srityse. Taip pat aktyviai užsiima pedagogine veikla ir moksliniais tyrimais. Vienas paskutiniųjų jo tiriamųjų darbų apie estetiką, semiotiką ir vizualinę komunikaciją, praskleidžia skirtumus tarp “vizualinės komunikacijos” ir “grafinio dizaino” terminų. Visa tai ir dar daug daugiau jūs galite rasti jo tinklalapyje, kuris nurodomas linke.

Beje, 2006 metais paskaitą apie self marketingą jis skaitė ir Vilniaus dailės akademijoje.

————————————————————————————————————————-

Kelios inspiruojančios tezės iš M. Hardt prezentacijos:

“Don’t believe the fairy tale of the poor bohemian artist who lives happily without thinking about money.
It is no fun to be poor.”

“If your talent does not pay for your living, don’t call yourself a professional.
Learn how to survive.”

“Don’t dream your life. Live your dream.”

————————————————————————————————————————-

Michael Hardt “Self marketing” kursą galite parsisiųsti iš čia:

1 dalis |   2 dalis |   3 dalis |   4 dalis

MENO CELĖS ’09

birželio 20, 22 dienomis.

absolventų darbų paroda ir naktinė programa

Numatoma birželio 20 d. renginio programa:

17:00 Absolventų darbų parodos atidarymas

18:00 Kritiniai vėjai VDA skaitykloje

20:00 Projekto Contemporary Past pristatymas

21:00 Naktinis madų šou

22:00 LMTA koncertas kiemelyje

Birželio 20 d. galerijos bus atviros 18:00–02:00 valandomis.

Plačiau apie renginį

Anksčiau Rūta “Uroboro” skaitytojams pristatė generatyvinį meną. Dabar dar vienas žaislas naujų technologijų ir eksperimentų fanams – tipografinis sintezatorius “Meek FM”. Rob Meek ir Frank Müller apjungė garsą ir tipografiją.

www.meekfm.org

- Gynimo metu Robertas Jucaitis (LGDA narys, studijos “Mata Hari” įkūrėjas) pavadino tavo darbus analitiniu dizainu. Ar pritartum šiam terminui, o gal pati esi sugalvojusi kitą?

- Tiesą pasakius tai, kad mano darbus apskritai užskaitė kaip dizainą, yra daugiau nei galėjau tikėtis, nes per tarpines peržiūras jaučiausi visai iškritusi iš konteksto. Todėl aš pavadinčiau jį “tapatybės krizės kamuojamu” dizainu. Bet šiaip analitinis požiūris čia žinoma labai svarbus, kadangi be paaiškinimų ir bendro hibridizacijos reiškinio konteksto šie darbai neturi jokios prasmės. Nors galbūt jie atrodo tik kaip loginio pagrindo stokojanti vizualinė ekspresija, tačiau kiekvienas jų buvo sukurtas analizuojant tam tikrą hibridizacijos metodą ir pritaikant jį savo bandymuose.

- Pabandyk trumpai apibūdinti savo darbą, kad skaityojui būtų bent kiek aiškiau apie ką mes čia buriam.

- Eksperimentinė Tipografikos ir Daiktų Hibridizacijos Stotis (ETIDHS) buvo sukurta kaip visuotinės hibridizacijos pasaulyje išraiška ir atlieka kūrybinius bandymus dizaino kontekste. Stotis įkurta siekiant tirti daiktų arba medžiagų savybes, nederančias jų tarpusavio kombinacijas bei naujus jų panaudojimo būdus; tyrinėti tipografiką kaip vizualinės ekspresijos objektą.

- Vos prieš mėnesį atradau tipografą iš Izraelio Oded Ezer ir žavėjausi juo. Dabar matau tavo darbus, kurie ne ką mažiau įkvepiantys. Ar galima būtų kalbėti, jog iš tiesų formuojasi naujos eksperimentinės srovės? Gal galėtum pavardinti daugiau pavyzdžių, juk tikiu, kad domėjaisi?

- Taip, Oded Ezer darbai ir man buvo didelis atradimas, kokiu keliu galima eiti ir plėsti tipografikos bei paties dizaino ribas. Man patiko jo keliami klausimai apie dizaino bei dizainerio profesijos kaipo tokios ateitį mokslo pažangos fone. Manau, kad naujų eksperimentinių srovių formavimasis beveik neišvengiamas įvairių mokslinių hibridizacijos “stebuklų” kontekste, kadangi kiekvienam natūraliai kyla klausimai: kur link visa tai veda – ar tai iš tiesų taip atkakliai siekiamas progresas, ar negrįžtamų padarinių turėsianti destrukcija to, kas gryna ir tikra. Nėra vieno konkretaus atsakymo gerai tai, ar blogai, kas šiuo metu vyksta, tiesiog tai vyksta. Ir ši nežinomybė skatina apmąstyti savo tapatybę kaip individo bei tapatybę kaip tam tikros profesijos atstovo šio reiškinio atžvilgiu. Naivu tikėtis, kad tai, kas buvo daroma prieš dešimt, penkis, ar netgi du metus, bus aktualu ir šiandien, todėl kartu su mokslo pažanga kinta ir kitų sferų veiklos formos. Iš žanrinių ribų diapazono, manau, iškrenta Nicole Knauer projektas “Curious implantation”, Casas i Carbó hibridinės kaukės iš ponio plaukų bei fotorezisto, Meek FM Synesthetic Typography ir daugelis kitų. Įtaigus yra Floris Kaayk filmukas “Order Electrus” apie naujas evoliucijos eigoje susidariusias “elektrinių vabzdžių” rūšis. Taip pat Walter Kitundu hibridiniai muzikos instrumentai. Nors man asmeniškai turbūt labiausiai įkvepiantis yra Jurgis Mačiūnas, kurio veiklą taip pat galima laikyti savotišku “tarpsroviniu” hibridu.

- Su dizaino teorija labiau siejamas daiktų dizainas. Turime ir puikų lietuvišką pavyzdį – Julijoną Urboną. Ar tai reiškia, jog grafinio dizaino atstovams irgi pabodo būti visų laikomais tik amatininkais?

- Nežinau ką tai reiškia – aš ką tik baigiau akademiją ir dar nelaikau savęs grafine dizainere. Tačiau, mano nuomone, šiandien bet kokios srities ar profesijos atstovas yra įpareigotas universalumui ir labai gerai orientuotis šiuolaikinėje situacijoje, turėti platų akiratį bei veikimo lauką, gebėti nesunkiai “persijunginėti” iš vienos veiklos srities į kitą.

- Savo darbe tu peržengi grafinio dizaino ribas. Dalis projekto yra tipografiniai eksperimentai, kita – daiktų hibridizacijos. Taip trinama dar viena riba tarp specialybių. Kokios buvo inspiracijos? (Bandau atsekti mąstymo modelį, kuris privedė iki turimo rezultato).

- Didžiausia inspiracija man visada buvo fantastiška mišrūnė Ronja, kuri, deja, net nėra mano šuo. Pradėjau mąstyti, kad jeigu ji beveislė, neturi dokumentų, tai reiškia, kad ji neturi tapatybės, ar kaip čia?.. Tuomet pradėjau domėtis, ką hibridas reiškia apskritai ir koks jo statusas. Sudomino istoriniai biologijos tekstai apie gyvūnų tarprūšinius kryžminimus, kuriuose gausu argumentų tiek hibridų naudai, tiek prieš juos. Tai iš tikrųjų be galo plati ir įdomi tema. Kai pradedi stebėti, supranti, kad hibridai visur aplink tave, o šio reiškinio paplitimo mastas neįtikėtinas – nuo kulinarijos iki genų inžinerijos. Tapau apsėsta pačios hibridizacijos idėjos ir jos dviprasmybės – iš vienos pusės tai būdas sujungti nederančias dalis į darnią visumą ir patobulinti kažką iš esmės; iš kitos – tai kišimasis į natūralius gamtos dėsnius ir pavojingas žaidimas su nepažįstama medžiaga.

- Stebina, jog tai bakalauro darbas. Tai kaip ir dauguma gynimuose dalyvavusių komisijos narių tikiuosi, jog pratęsi studijas magistrantūroje.

- . Artimiausiu metu mano tikslas – įsigyti nuosavą šunį arba du.

Pristatome Eksperimentinės Tipografikos ir Daiktų Hibridizacijos Stoties darbo rezultatus (po darbais yra autorės komentarai).

ATH arba Atsitiktinė Tarpdaiktinė Hibridizacija. Tyrimo metu pasirinkti keli objektai, sąmoningai neturintys tarpusavyje jokio loginio ryšio. Tokiu būdu iš odontologinio įrankio ir guminio dirželio buvo išveista nauja tarpdaiktinė veislė – kombatantai (arba kautynių dalyviai). Vėliau, plėtojant eksperimentą, prie pagrindinių sandaros elementų buvo prijungta dar keletas atsitiktinių daiktų.

STH arba Selektyvinė Tarpdaiktinė Hibridizacija. Dirbtinė Selekcija arba atranka buvo naudojama kaip metodas, padedantis skirtingų daiktų kryžminimo būdu gauti chimerinių palikuonių. Šio eksperimento metu daiktai pasirenkami sąmoningai, iš anksto numatant, kokie jų deriniai bus naudojami. Kaip atskirų dalių sujungimo į visumą priemonė buvo pasirinkta industrinė latekso pirštinė ir sukergta su tam tikrais objektais.

Betaksonominių Formų Anatomija. Eksperimento tikslas – sukurti formą, praradusią savo tapatybę, arbą formą, kuri neturi klasifikacinio indekso ir nevadinama jokiais pažįstamais vardais. Bandymų metu buvo tiriami įvairių objektų hibridizuoti paviršiai, patekę po plonomis, elastingomis medžiagomis, taip pat junginiai iš visiškai nederančių medžiagų dalių. Eksperimentas motyvuotas tuo, kad atšaukus formai konkrečią prasmę, stebėtojas ne patvirtintų sau mintyse gerai žinomos formos vaizdą ir priskirtų ją tam tikrai kategorijai, o stebėtų ją iš kitos perspektyvos – kaip į medžiagos, spalvos, tekstūros visumą.

Antropomorfinės Pakavimo Plėvės Fazės. Šio eksperimento metu buvo pasirinkti keli savanoriai, ant kurių tempiama pakavimo plėvė „Stretch“ ir fiksuojami pakuojamųjų veido mimikos bei kūno judesių pokyčiai skirtingo intensyvumo tempimų metu. Eksperimentas, pradėtas kaip medžiagos elastingumo ir patvarumo tyrimas, vėliau tapo savanorių ištvermės maksimalios įtampos nekvėpuojant būsenoje išbandymu.

Tipografiniu kyborgu arba Typborgu vadinamas spaudos ženklų ir kokio nors dirbtinio įtaiso hibridas. Šiuo eksperimentu ETIDHS laboratorija pradeda eilę tyrimų, siekdama išsiaiškinti, kaip padėti pažeistoms ar sergančioms raidėms. Į Stotį buvo atneštas gerokai apgadintas senų šriftų rinkinys su perrėžtais peiliu puslapiais ir to pasekoje rimtai nukentėjusiais spaudos ženklais, patekusiais į pjūvio zoną. Taigi pažeistos organizmų sistemos buvo pakeistos dirbtinėmis detalėmis.

Tipografinė Transplantacija. Eksperimentui buvo pasirinkta keletas pagyvenusio šrifto spaudmenų, pažeistų korozijos. Nuo išorinio poveikio suirę jų audiniai vietomis buvo išretėję ir akyti, kas grėsė neįskaitomumu. Tipografinės Transplantacijos metu iš alternatyvių medžiagų donorių buvo sukurti dirbtiniai implantai ir persodinti į pažeistas vietas. Deja, ne visi spaudmenys vienodai reagavo į svetimkūnius ir kai kuriems kilo atmetimo reakcija. Tolimesni šio eksperimento tikslai – patobulinti implantų formas bei pagerinti ženklų su persodintomis dalimis skaiomumo kokybę.

Grafika In Vitro. In Vitro (lot. pažodžiui – stikle) – tai procesas (bandymas, tyrimas), atliekamas ne organizme, bet dirbtinėje sistemoje (pvz., mėgintuvėlyje). Mėgintuvėliai bei silikoniniai vamzdeliai šiuo atveju pasirinkti kaip siluetai, kuriuose atliekami įvairūs itin smulkių, trapių ir nepatvarių medžiagų sujungimo į visumą eksperimentai, kadangi stiklo formos grafiškai neutralios pagrindinių nagrinėjamų medžiagų atžvilgiu ir yra tarsi nematomos.

Tiporatorija. Tipografikos Laboratorija dirba motyvuota siekiu panaudojant naujas technologijas išauginti tipografinius darinius, kuriuos būtų galima sėkmingai persodinti į ligų pažeistas raidžių vietas

Dirbtinis Apraidinimas. Paskatinta žinios, kad 2008 m. Spalio 22d. Didžiosios Britanijos parlamentas priėmė įstatymą, leidžiantį mokslininkams kurti hibridinius žmogaus ir gyvūno embrionus, ETIDHS Tiporatorija ėmėsi bandymų, kaip pritaikyti mokslines žinias apie genų inžineriją savo misijai padėti sergančioms raidėms. Buvo nuspręsta dirbtinai apraidinti organišką medžiagą (šiuo atveju jūrinį tvisterį arba žvejybinį masalą) ir sukurti hibridinį tipografinį embrioną arba Tipbrioną. Tipbrionas gaunamas tada, kai iš jūrinio tvisterio pašalinama jo genetinė informacija ir į jį perkeliama norimos raidės DNR. Apraidinimo būdu gautasis tipbrionas auginamas stiklo formose, kol pradeda vystytis į jau pastebimas raidines formas. Iš paaugusių tokių embrionų tikimasi išgauti tipografines ląsteles, iš kurių būtų galima išauginti struktūriškai sveikus raidžių audinius. Taip bus galima padėti donorų laukiančioms sergančioms raidėms, kurioms reikalinga serifų ar kitų ligos pažeistų vietų transplantacija, arba kurios dėl šrifto (font‘o) kalbos neatitikimo negali turėti trūkstamų brūkšnelių, varnelių bei taškų.

Baigiamojo darbo vadovas: prof. Audrius Klimas.

————————————————————————————————————————-

Gynimui buvo pristatyti ir tikri hibridizuoti objektai, kuriuos galima buvo pačiupinėti.

Dizaineriai Andre Andreev and Dan Covert knygoje “Never Sleep: Graduating to Graphic Design” sudėjo savo patirtį nuo pirmųjų darbų iki dabartinių projektų. Klaidos, sėkmė, nusivylimai – viskas + dėstytojų ir jų pačių komentarai. Knygos tikslas yra mažinti tą prarają tarp akademinio gyvenimo ir tikro darbo. Autoriai priklauso haipinei dizikų kategorijai. Turi savo kontorą Dresscode, dirba su MTV, įsikūrę Niujorkę. Tai ko trokšta didi dauguma grafinio dizaino studentų.

Daugiau informacijos: www.neversleepbook.com

Užsisakyti galite iš Amazonės. Knyga kainuoja vos 20 baksų.

-Kokie lūžiai įvyksta fantasto gyvenime, kad jis iš science fictenerio pasikeičia į fantasy’istą?

­-Tai kad aš nepasikeičiau, aš tipo universalas, kaip Citroen Xantia Break – kas užeina ant seilės, tą ir rašau.

-Seniai pamečiau fantastikos tendencijas. Kada paskutinį kartą rašei science fiction?

-Žiūrint, ką ja laikyti – vis dar nepabaigti “KGB vaikai” irgi su SF elementais :)

-Išsisukinėjate nuo tiesaus atsakymo. Ar bijai konkurentų sf-istų? :)

-Neišsisukinėju! Sakau, jeigu psi-galias, šeštuosius pojūčius, nacių ir rusų eksperimentus laikyti SF – tai vat būtent tą ir rašinėjau pastaruoju metu. Apskritai, fantasy aš parašęs labai nedaug, jeigu pagal raidžių kiekį.

-Manau, tai tarpinis variantas, jeigu nėra pačio sc.., atsiprašau, mokslo. O genetinė inžinerija, interneto plėtra ir su tuo susijusi visuomenės stratifikacija? ;)

-Tai šitas jau buvo, “Lede” + “Genomas 3000″ (vadinasi – 2003). Supratau, kad mano sf įžvalgos nėra pačios genialiausios, va, net Šiaurės Korėjos karas niekaip neprasideda…

-Aš tikrai pasigendu modernios mokslinės fantastikos, kuri pagal dabartines mokslo tendencijas bandytų prognozuoti ateitį. Ar tu valgai genetiškai modifikuotus maisto produktus?

-Ne, stengiuosi nevalgyti. Su mokslu yra dvi svarbios problemos:, jo raida pirmiausia išnaudojama kariniais tikslais, o paskui – plikai komerciniais. Ir tik kai šitos dvi “sritys” pasidengia, “prasisuka”, mokslo išradimas tampa saugesnis žmogui, tarsi variklis po “obkatkes”. Todel su tuo genetiškai modifikuotu maistu ir norisi atsargiai, kaip ir su mobiliais, ir su kitais dalykais.

-Šiaurės Korėja, manau, yra daugiau geopolitinės įžvalgos negu mokslinės fantastinės. Pats manau, kad jeigu bus pasaulis karas, tai tarp NATO+Rusijos prieš Kiniją ir kokią Pietryčių Aziją.

Naudotum tokius aparatus? http://www.revitalcohen.com/index.php?p=15

-O man būtent ir įdomu, kaip toji “fantastika” paveiks geopolitiką. Pvz,. kodėl gi nesumeistravus gripo, kuris veiktų tik iškankintus Šiaurės Korėjiečių kūnus, arba tikslingai – Kim Čen Irą :)

Kol kas tie aparatai panašūs į meninę provokaciją, kaip su buteliuose išaugintais kačiukais. Čia reiktų užsiundyti kokį mediką, kad jis paaiškintų, kiek tai realiai įmanoma. Pvz., vien palyginus žmogaus ir skaliko plaučių tūrį, man kiltų klausimų ar tai įmanoma :)

-Kaip sakė Vonnegutas, kas mažiausiai apie mokslą žino, tam lengviausia mokslinę fantastiką rašyt.

Riebus „:/”.

Iš kitos pusės, manau, kad nanorobotai, kurie nėra matomi, tiesiog griauna visą fantastikos žanrą, kadangi jų teorinės galimybės neribotos: valo sau patys ozono sluoksnį, vonios grindis arba gamina angliavandenius iš baltymų.

Tu turi vaikų. Ar ruošiesi jiems į kuprinę prie pusryčių įdėti ir GPS blakę?

- Jie gal ne griauna, o apsunkina galimybę sugalvoti tikrai ką nors neįtikėtino.
GPS blakės dėti nesiruošiu – vaikui tai saugumo daugiau neduos ir man ramybės nepridės. Deja, gyvenimas per daug nenuspėjamas, o tikėtis, kad gali viską sukontroliuoti – tai tik saviapgaulė. Mes gi net be mobilių užaugome, o tėvai iš proto neišėjo, kur mes, ką veikiame ir pan.
Man tik klausimas – kodėl, pvz., GPSų blakių neturi orlaiviai, kad ir tas pats Air France, neseniai dingęs…

-Ar tikrai neturi?

Tiesa, aš turiu ir savo pagalvojimų apie galimus ateities scenarijus. Pvz., manau, kad nuolatinė dichotomija turtingas ir vargšas įgis formą išsilavinęs ar žinantis prieš nežinantį, o pastarieji bandys atimti iš pirmųjų, protestuos prie parlamentų, kad jų supuvusioms reklamos agentūroms ir įvaizdžio kūrimo dirbtuvėms nupirktų naujų idėjų ir asociacijų. Manai, realu? :)

-Jeigu turi – kodėl taip ilgai neranda?

Manau, kad realu ir manau, kad bus dar ir taip, kad žinantys vis tiek bus mažuma, kurie anksčiau ar vėliau bus užspausti į “žinojimo getus” ir tas žinojimas jų neišgelbės, nes dabartinės žinios yra tiek siauros, kad bendrasis išsilavinimas tampa tarsi “atauga”, kurią stengiamasi nukirsti.

-Gal vanduo signalus blokuoja. 7 km gilu.

-Gal. Reiks pasidomėti, kaip yra su tais transponderiais. Bet net su povandeniniais laivais gi ryšį kažkaip palaiko.

Socialdemokratija yra labai daug resursų reikalaujanti santvarka – gerovės valstybė. Manai, šita planeta turi tiek, kad ją užtikrintų 6-8 mlrd.?

-Manau, kad jei tik Vakarų Civilizacija nežlugs, santvarkos ir toliau maišysis persimaišys. Negali juk Europa visą laiką būti gerovės valstybė. Pažiūrėk: Lenkijos URMas pasakė, kad Vilniaus okupacijos nebuvo (aš jam atsakau, kad Lenkijos nėra), Saudargas siūlo užsiiminėti dešiniuoju politkorektiškumu ir uždrausti kairiąsias istorijos interpretacijas. Galbūt netgi vokiečiai atsigaus, jeigu nuo Hitlerio ir Stalino bus nuimtas metafizinis blogio vertinimas. Tik ar atsigavę vėl nepersiplėš savo vidury…

Kadangi čia kūrybinių industrijų portalas, tai skatinkime TEISINGĄ kūrybiškumą. Pristatau verta dėmesio mokomąją medžiagą iš Columbia College Chicago atrasta interneto platybėse. Tiems, kas tik pradeda studijuoti grafinį dizainą ar netgi tiems, kuriems tiesiog įdomu kas, kaip ir kodėl. Nurodoma, kad dalis medžiagos yra iš Timothy Samara’s knygų “Design Elements” ir “Design Evolution”. Tiesa, blogoji prezentacijų pusė yra ta, kad prezentacijų ciklas suformuotas diskusijoms užsiėmimų metu ir kai kurie kadrai be konteksto praranda savo prasmę. Bet kuriuo atveju, kiekvienoje dalyje paliečiamos pamatinės atskiros srities problemos ir visa tai pateikta koncentruotu pavidalu. Tikiuosi kam nors bus naudinga.

Dabar, kai pareigą perspėti atlikau, galima pakalbėti ir apie esmę. Dauguma tikriausiai matė bent vieną šių ar panašių vaizdų, nes jie klaidžioja internete jau ilgą laiką. Bet ar žinote kas juos kuria? Pristatau žymiausią atstovą – Akiyoshi Kitaoka. Psichologijos profesorius, dirbantis “College of Letters” “Ritsumeikan University”, Kyoto, Japonijoje. Jau beveik du dešimtmečius jis dirba tyrinėdamas vizualinę percepciją. Geometrinės formos, iliuzijos, spalvų kontrastai, žodžiu moderni geštaltinė psichologija.

Žymiausias Kitaoka darbas “Rotating snakes illusion” (čia tas kur mėlynai geltonai juodi apskritimai).

2006 m. jis laimėjo “9th L’ORÉAL Art and Science of Color contest”

2007 m. pelnė “Award for Original Studies” titulą, kurį įteikė ” Japanese Society of Cognitive Psychology”.

2008 m. jo darbas atsidūrė ant “psych folk” muzikos stiliaus atstovų “Animal Collective” albumo “Merriweather Post Pavilion” viršelio.

Visi Akiyoshi Kitaoka darbai

Žinoma negaliu teigti, jog žvelgiant iš dizaino perspektyvos visi darbai verti dėmesio, nes kai kuriuose estetiką ir kompozicinius dėsnius nugali noras parodyti efektą. Bet juk tai ir yra pirminė šių vaizdų paskirtis.

(Bet jau kokio baisumo pats internetinis puslapis, tai brrrrr. Kažkokia kelionė į praeitį)

Atrodo negražiai. Yra 3D spausdintuvu atspausdinti puodai. Baisu matyti vizijas kaip Kaziuko mugės amatininkai kočėlais, spragilais ir nunčiakais daužo tas stakles.

Taip pat estetinis pavojus autoportretų viršprodukcijoje. Baisu.

Jūsų naujas mėgiamiausias žurnalas – http://www.ceramicartsdaily.org/magazines/Ceramics%20Monthly/2009febprintedpotfeature.aspx

Chirurge, tu traiškai čiuptuvus išvaržą operuojančiam aštuonrankiui.

Socialini darbuotojau, tu lauži ranką neįgalųjį maitinančiam išgamai.

Barmene, tu kuvalda daužai arbatą gaminantį arogantą.

Likusius 29 priešininkus patartina išsirinkti čia. Pirmyn, ludite!