Pasrodė nauja Adam Curtis mini dokumentikos serija
Adam Curtis pasakoja, kaip visi tapome panašūs į Niksoną.
Ar politikas, turintis savo puslapį, užsiima žurnalistine veikla?
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius savo puslapyje (keista, kad ne lzs.lt puslapyje, juk galėtų pakelti organo biuletenio skaitomumą) analizuoja keistą Zitos Kelmickaitės situaciją: ar gali ji būti vienu metu ir politike, ir žurnaliste.
Atėjau, pamačiau, pabijojau
Valinskas kartoja, kad neturi ką pasakyti.
Ar reikia sugriauti LRT prestižo likučius?
Seimo kadencija pasiekia savo įkurtuvių naujame vaidmenyje piką, kai imasi cenzūros darbų – sutramdyti tuos, kurie trukdo dirbti. Dažniausiai tai būna tik politikų baimė ištraukti rankas iš po stalo ir imti pokerį žaisti atvirai. Kol jie nepabando žaisti pagal demokratijos taisykles, pripažinti, kad nori patikti rinkėjams ir tvarkyti pasaulį pagal savo vizijas, nesupranta, kad tai įmanoma.
Ar Remigijus Šimašius – žydšaudys?
Replika Arkadijui Vinokurui: kai kurie lietuviai šaudė žydus, kai kurie nešaudė.
Ką norima apsaugoti nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymu?
Petras Gražulis gražiai Lietuvoje prikurstė aistrų. Atėjus į valdžią konservatoriams, o kartu su jų ideologija ir moralės, ne pelno viršenybei politikoje, jis rado gerą progą įtvirtinti tai, kuo tiki – homoseksualumas yra blogai ir nėra ko apie jį teigiamai atsiliepti.
Karolis Jachimavičius tapo parlamentaro Sauliaus Stomos padėjėju
Žurnalistas ir wannabe teisininkas Karolis Jachimavičius šiandien tapo parlamentaro, Seimo Audito komiteto ir TS-LKD partijos nario Sauliaus Stomos padėjėju.
Ar įmanoma šioj šaly gauti normalios kritikos?
Prieš kiek čia metų Lietuva nusprendė, kad norint būti konkurencingiems, mums nereikia nieko pardavinėti tik suteikti sau kažkokią savybę, kurios vertinimas gali labai skirtis. Kas vienam labai drąsu, kitam tik niekingai bailu. Sukišom į tai daugybę milijonų, nors programą palaiminusios Vyriausybės vadovo vieno iš komunikacijos skyrių skyrelių vadovas Laurynas Bučalis pripažino, kad įvaizdis priklauso nuo darbų. Tad ką jis visą laiką darė? Dirbo darbą, kurį suprato esant prastu ir kvailu?
Mano asmeninis Niūarkas
Amerikos ambasada į šviežiomis sultimis kvepiantį kino teatrą “Pasaka” nemokamai privežė amerikietiškos dokumentikos. Filmai – “Kino pavasario” lygio, tačiau nemokamame seanse švilpiniavo apie 30 žmonių. „Kino pavasaryje“ susirinktų kokie 150-200. Tad santykis Vilniuje tarp normalių žmonių ir gėjasnobių – 1:5.
Kas yra pramogų valstybė?
Atnaujinta “pramogų valstybės” idėja kaip pateikta “Atgimimo” organizuojamam “Lietuvos vizijos” konkursui.
Mūsų popiežius eis į dangų, o jų popas eis į pragarą!
Kodėl? Nes Maskvos ir Vsejos Rusios patriarchas Kirilas, kuris taip pat yra ir konkuruojanti firma Vatikanui dėl respektabilios vienintelio ir tikrojo Jėzaus vietininko Žemėje pozicijos, šiomis dienomis lanko tikinčiuosius Ukrainoje.
Come out and play
Pasaulis ir Lietuva bruzda po Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo priėmimo. Štai, lrytas.lt sėdo ant vienos temos ir perspausdina ne reakcingus įvykius, o reakcingas nuomones – komentarą iš Švedijos laikraščio.
Čia – ne Amerika
Prieš penkerius metus, kai tuometinis prezidentas Paksas ragavo savo putros ir išsidavė, kad savaitės pradžioje vis dar pjauna nuo savaitgalio, per raganų medžioklę buvo pagautas Aurelijus Katkevičius ir Lietuvos kloniais nuvilnijo naujas madingas žodis – viešieji ryšiai. Nesiimsiu spręsti, kodėl įmonei ar organizacijai reikia patarėjų, turinčių užsakovams išaiškinti, ką jie veikia, ir ką jie turi daryti, tačiau viena žinau tikrai – Pakso komanda panaudojo iki tol neregėtą burtą: rinkiminį pažadą. „Sveikoji“ Lietuvos politikų dalis stvėrėsi už galvų ir pradėjo nervingai maigyti mygtukus.
Transžanrinė fuzija ir maišto iliuzija
Tolerancija – tai kai matydamas blogą darbą aš galiu užsičiaupt arba padėjęs prieštaraujantį „bet“ rasti teigiamų kampų (bet jis juk sodina gėles ir myli katę!). Buvau susidėjęs su žurnalu „Pravda“ ir gerų santykių dėlei buvau sukurpęs sofistinį pateisinimą jo prasto skonio pavadinimui. Ot paškūstva, žinojau, ką Ciceronas apie vaikus sakė, tačiau drang irgendwohin, tūsas bet kuria linkme, buvo visai protą aptemdęs.
Adamkus vetavo nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos įstatymą (t.y., įstatymo pakeitimo įstatymą)
Išeinančiam prezidentui Valdui Adamkui užkliuvo pernelyg abstrakčios sąvokos “informacija, kelianti baimę”, tačiau 2002-ais jis ant tokios formuluotės uždėjo savo parašą.
Atiduok sistemai, ką iš jos paėmei
Prie manęs gatvėj prieina žurnalistė, daro laisvalaikiu sociologinį tyrimą, kokios spalvos merginų plaukai patinka Lietuvos vaikinams. Golden brown, sakau, sakau su kosmpolitišku akcentu, ir labai nepatinka žali, mėlyni ir dredai. Pro šalį kaip tik eina mėlynplaukė dreduota iš tolerantiško ir kitaip pakantaus jaunimo, iškart plakatą, kad ji diskriminuojama, jaučiu, kaip dar kažkas šalia tyliai mane smerkia. O-ou, prisišnekėjau.
Pirk dramblį nefotošopintą
Intelektualų profesijos atstovas Umberto Eco kažkada bandė išvesti ateities dialektikos (na, suprantat, turtingi vs vargšai, patriarchatas vs feministės, normalūs vs homoseksualai) viziją. Pasakė, kad ateityje raštas nunyks, žmonės kalbėsis vaizdas, o valdys tie, kurie dar sugebės valdyti sakinį.
Virginijus Savukynas: “Visuotinio elektroninio parašo nenorės žmogaus teisių gynėjai”
Virgis Savukynas – istorikas ir žurnalistas, mergišius ir politikos komentatorius, tinklink.lt varovas ir lrt.lt redaktorius. Bent jis taip sako – kad žurnalistas. Aš jam vis sakau – tu ne žurnalistas, tu neturi diplomo. Kai prireikė interviu, pamaniau, jeigu klaus „Tai ar aš žurnalistas?“, sakysiu, kad de facto, aš de jure, de facto negali būti be de jure ir atvirkščiai, nu ką nors suvelsiu.
Šambalos metamorfozės
Ignas jau parnešė pirmas žinias apie Venecijos bienalėje nukautą auksinį liūtą. Tad dairomės toliau. Dizainerišką “Uroboro” akį patraukė “The shambala in modern times”.
Kovok už vampyrų teises
Kas matė filmą “Let the right one in” ir žino apie Amerikos technologinį ir kultūrinį progresą, tas galbūt po šito filmuko pastebės, kad juokeliai apie socialines grupes baigia išsisemti ir pradedami pulti fiktyvūs personažai. Ar tai reiškia, kad politika kaipo tokia tampa išsemta? Ar tiesiog dabar turi sukrusti kūrinių apie vampyrus autoriai, kad griaunami jų personažų įvaizdžiai ir susiejami su nebūtais dalykais? Kas yra vampyras?
Kas yra pramogų valstybė?
Vakar man parašė senas veiklos ieškotojas Linas Kranauskas. Sako, kuriam „greenparty“. Dešiniąją ideologiją bandė pateikti kaip seną ir nemadingą, Čekijos dešiniąją žaliąją partiją vadino atsilikimu. Nesusišnekėjom. Kam eit į tą valdžią tokiam jaunam, jeigu galima ir sėdint prie kompiuterio juos paspausti: parašyti komentarą, suorganizuoti parašų rinkimą ar bendraminčių eitynes. Kauniečiai jau seniai buriasi į jaunimo organizacijas.




