Šventa interneto žemelė
Praeitos savaitės svarbiausių kalbų ir nutylėjimų komentaras.
Vyriausybė nenori naudoti vėliavos ir herbo
Kodėl Lietuvos valdžios taip nenori naudoti valstybinio herbo ir vėliavos, ieško kažkokio naujadaro, prekės ženklo ir panašiai?
Jaunojo krikdemo užrašai
Kol vienas jaunimas švaisto dieneles klubuose apsupti narkotikų pavojaus, kitas moka pasilinksminti be alkoholio.
Kuo labiau mūsų bijote, tuo didesni mes tampame. Jūsų žurnalistai.
Praeitą savaitę rašiau rašiau ir susprogo mano stalinio kompiuterio monitorius. Bandžiau prisijungt kitą, bet jis nieko nerodė, tada aš neišjungęs stacionaro iš tinklo bandžiau pažiūrėt, ką reiškia tas raudonas mygtukas. Keičia įtampos dydį, sukelia techninius nesklandumus ir nugramzdina į užmarštį ilgus komentarus apie sarkastiškąjį Vytautą Landsbergį, kontraversiškąjį Artūrą Račą ir apsauginį Dainių Radzevičių.
Pasrodė nauja Adam Curtis mini dokumentikos serija
Adam Curtis pasakoja, kaip visi tapome panašūs į Niksoną.
Kai viskas nurimo ir baigės
Savaitės įvykių apžvalga ir išsklaida.
Ar politikas, turintis savo puslapį, užsiima žurnalistine veikla?
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius savo puslapyje (keista, kad ne lzs.lt puslapyje, juk galėtų pakelti organo biuletenio skaitomumą) analizuoja keistą Zitos Kelmickaitės situaciją: ar gali ji būti vienu metu ir politike, ir žurnaliste.
Gediminas Žygus: kukliai pralenkęs zeitgeistą, visas išsipelenavęs, bet žiba
Gediminui Žygui aštuoniolika metų, tačiau jis vis dar mokosi dešimtoje klasėje. „Kokių dalykų mokykloje nesimokai?“, klausiu. „Visko po truputį. Tiesiog žiauriai viskas neįdomu arba tiesiog įdomu, bet pateikiama tokiu laiku, kai aš tam nepasiruošęs“, atrašo. Vietoj privalomų mokslų jis skaito Jacques‘ą Derrida, Slavojų Žižeką, vokiečių ekspresionistą Alfredą Doebliną ir kuria grubią ir delyrišką, bet melodingą muziką.
Neveikiamoji rūšis
Ką bendro tarpusavyje turi konservatoriai?
Dabartinė nuotaika: apolitiška <[:|[
Jeigu populas reikalautų ne duonos ir žaidimų, o pavalgyt ir palakstyt, jo įvaizdis būtų kur kas geresnis.
Prasidėjo antras “Newswipe” sezonas
Charlie Brooker grįžta ir vėl pasakoja apie žurnalistikos subtilybes.
Kokias čia pasakas Žilinskas pasakoja
Šiandien muzikos ir nuosekliai pokalbių Zip FM laidoje Despotin Beat Club viešės plataus mąsto humanitaras.
Oratorius širdyje ir oratorius pasistengęs
Savaitės įvykių apžvalga – be Algimanto Čekuolio ir su tikrais vardais.
Silvija Rindzevičiūtė: “(y)”
Rubrikoje tūkstantis žodžių svečiuojas Zip FM laidos “SiSi” vedėja Silvija Rindzevičiūtė.
Atėjau, pamačiau, pabijojau
Valinskas kartoja, kad neturi ką pasakyti.
Grafikos dizainerė Yoshi (ヨッシ) sproginėja idėjomis
Grafikos dizainerė Yoshi (ヨッシ) 2009 m. vasarą baigė Central St. Martins menų koledžą Londone, įsirengė DIY šilkografijos spaustuvę savo studijoje Deptforde, iliustravo pirmąją knygą, paleido savo leiblą „Yukimode“ ir duoda vaizdinį interviu.
Iliustratorė AiMo kalba apie kūrybą, religiją ir postmodernizmą
Interviu rubrikoje „Tūkstantis žodžių“ savo vaizdiniais dalijasi grafikė, iliustratorė AiMo, kuri neseniai grįžo iš robotų šalies Japonijos, kurioje robotų reikia važiuoti žiūrėt į muziejų.
WTK: „Nemanau, kad mano muzikai galima siūlyti kurti klipus“
Būna žmonių kaip tyčia. Nors savo kūryba, tiek forma, tiek turiniu, jie jau seniai, na, bent kelias savaites ar dienas išsiskiria iš minios, pakviesti ant scenos raukysis, muistysis ir sakys, kad dar ne laikas. Vytautas Franukevičius, dažniau save pristatantis WTK slapyvardžiu, turbūt ir pats gerai nujautė, kad jo muzika yra būtent tokia, kokią Vitalijus „Vaiperis“ Puzyriovas leidžia per Zip FM laidą „Despotin‘ Beat Club“, tačiau net pabaigęs savo pirmąjį EP, manė, kad jam dar per anksti kalbėti į eterį. Taip jis pateko į „Delfi“ „jaunimo“ puslapius, kur buvo išvadintas reperiu, nors į savo linksmą 5 dainų albumėlį nesukalbėjo nė karto – vieni ritmai, vieni bytsai. Man hip-hopo grupės „Šiaurė“ instrumentalistas gone solo šneka, kad ir klipo jo puikiems ir nemokamiems kūriniams dar nereikia. Ką čia. Baikit.
Jaunimas – jie kitokie
Aš pasaulį, kokybę, progresą ir kokybės progresą įsivaizduoju labai paprastai.
Ar reikia sugriauti LRT prestižo likučius?
Seimo kadencija pasiekia savo įkurtuvių naujame vaidmenyje piką, kai imasi cenzūros darbų – sutramdyti tuos, kurie trukdo dirbti. Dažniausiai tai būna tik politikų baimė ištraukti rankas iš po stalo ir imti pokerį žaisti atvirai. Kol jie nepabando žaisti pagal demokratijos taisykles, pripažinti, kad nori patikti rinkėjams ir tvarkyti pasaulį pagal savo vizijas, nesupranta, kad tai įmanoma.





