Grafikos dizainerė Goda Gontytė prieš porą metų baigusi VDA dizaino katedros bakalaurą, susikrovė daiktus ir išvažiavo gyventi į Kopenhagą. Iš naujausių jos darbų galima matyti, jog įvardinti ją grafikos dizainere jau yra per mažai. Godos teiraujamės kas įvyko per šiuos du metus ir kokios inspiracijos nulėmė meninio horizonto plėtrą.

- Kuo dabar gyveni? Rūta Baradinskaitė minėjo, kad kažkokie projektai pas tave Danijoj etc, pasidalinsi?

- Tai su malonumu pasidalinsiu. Bandau užbaigti savo www, įrenginėju studiją ir darau iliustraciją vienam žurnalui.

- O dabar studijuoji kokioje nors Danijos aukštojoje ar kuri laisvai ir dirbi kokioj kontoroj?

- Kolkas kuriu laisvai.

- Pasižvalgiau po tavo webą, įdomios kompozicijos, miksai, koliažai, bet tai ko visada pasigendu tokiose situacijose - komentarų prie darbų. 1-2 sakiniai apie koncepciją, sukūrimo aplinkybes...

- Galbūt reikės brūkštelti porą sakinių...but i let my images to talk.

- Aš tą patį Rokui Šmigelskui jau sakiau. Žinai jį?

- Ne, nežinau.

- www.iambalbo.com. Akadėj dabar studijuoja.

- Esu mačiusi darbus flickr.

- Tai va, apie komentarus. Tarkim yra pas jį konceptuali pakuotė blusoms. Ok. Bet įdomu sužinoti minties vingį kaip atsirado idėja supakuoti blusas...na čia pavyzdžiui. Istorija labai svarbus akcentas.
Šitas su ironiška replika į tokius paveiksliukus ir dar fotkes, kurias darydavo ant nugludintų akmenukų mūsų mamos ir močiutės :)

- Vieną rytą pabudau su šiuo vaizdu prieš akis, negalėjau jo nenupiešti. Ir taip, man patinka ironija.

- Sakai sunku pasakoti, bet visgi noriu detaliau klausti apie koliažus. Labai jau jie geri.

- Man patinka koliažo jėga ir intensyvumas. Kai sumeti krūvon ką turi, perfrazuoji ir taip gauni kitą realybę. Naudoju nemažai sendaikčių, bet nėra to, ko nerastum mano namuose. Žaidimas simboliais, klišėmis ir laiku.

- Aš manau tas, kuris gali ne tik sukurti, bet ir papasakoti apie tai, stovi mažu laipteliu aukščiau. Čia dar prisideda menininkui svarbus soft skillsas - mokėjimas save pateikti.

- Manau nereikėtų generalizuoti ir tų pačių taisyklių taikyti skirtingiems žmonėms.

- Kokias medžiagas, technikas naudoji? Nes žiūriu ir kai kur atrodo, jog tai koliažas sumeikintas kompu, kai kur nepanašu...

- Fotografuoju aplinką, skanuoju, keliu į dvimatę erdvę.

- Kaip gimsta kūrinio tema?

- Labai įvairiai. Dažnai tema ateina žodžiais, o dar dažniau kažkas ją padiktuoja.

- Ką iš koliažistų galėtum įvardinti kaip įkvepiantį?

- Muzika labiausiai įkvepia.

- Sakei kultūrinis gyvenimas Kopenhagoje verda, tu kažkaip įsiliejus į jį ar tik vartoji?

- I swim in it, and i make waves.

- Ką aš turėčiau pamatyti Kopenhagoje pirmiausia?

- Sunku būtų išskirti ką nors vieną. Pirmas pasiūlymas būtų: bike it!, iš vietų, tai „Statens Museum For Kunst“, Nyhavn, tokie gatvės festivaliai kaip „Distortion“, „Stella Polaris“, „Strøm“, botanikos parkas, „Islands Brygge“ - paplūdimys miesto centre.
Man pačiai labai patinka Kødbyen (mėsos miestas) Vesterbro rajone. Atgyja tik naktiniam gyvenimui, čia visada vedu draugus.

- O gal kokių frykiškų vietų? Išduok hidden Kopenhaga.

- Tai turėtų būti Vesterbro. Galbūt net tas pats Kødbyen.

- Kai pagalvoju apie Daniją, tai prisimenu tokią jų, vos apsikrikštijusių, vikingų maldą: „Dieve, apsaugok mus nuo kuršių“ :) Koks dabar požiūris į lietuvius Danijoje? Kokio dydžio Kopenhagos lietuvių bendruomenė, jei tokia yra?

- Man pačiai visuomet norėjosi įtikinti draugus, jog buvom piktesni už vikingus... Žinant kaip netoli yra Lietuva. Galima sakyti jie žino labai mažai. Nors pastaruoju metu laikraščiuose vis daugiau straipsnių apie Lietuvą, ypač Vilnių.