Kelią į revoliuciją Valentinas rodo dendiškai.

BS rašo:

Jaučiu, kad megztinis mano. Šiandien nutiko tai, kad ne dažnai atsitinka - važiavau vienu tarpmiestiniu autobusu iš Vilniaus į Kauną su Valentinu Klimašausku, šiaip jau asmeniniu intelektualiniu autoritetu ir ŠMC kuratoriumi, balsas.cc rašytojėliu ir t.t. Laisvų vietų nebuvo ir teko rinktis kompanjonus. Deja, V.K. teko atsisėsti prie neblaivaus piliečio pačiame autobuso gale. Aš sedėjau netoli, o kadangi esu dar ir ausylas, girdėjau viską. Dialogas prasidejo neblaivaus provincialo (vėliau pats prisipažino) draugišku spurgos vaišinimu, vėliau sekė klausimas "Ar alų geri?". Klimašauskas pasigyrė, kad geria, bet tik vakare, kai sutemsta (spurgos užkąsti irgi atsisakė), o diena dirba. Dirbo jis ir autobuse - skaitė, berods, Michalilą Vrubelį. Tarpkultūrinė komunikacija žodine medija plėtojos toliau jau literatūros tema, kaimietis tvirtino per rusų pamokas turėjęs skaityti minėtą autorių (Vrublelį, ne Klimašauską, be abejo, kur tau tvartelio galvijas pažins tamstą Valentiną), bet neskaitęs, atsakinėti ėjo b.b. dėjęs. Paskui lyg ir užmigo, pabudo ties Elektrėnais, pamanęs kad autobusas jau stoja Laikinojoj Sostinėj. Visą kelionės laiką deklaruotas korektiškas kalbėjimo tonas, net tada, kai trečią karta skambėjo klasimas "Ar tu iš Kauno?". Tiesa, prie pat kelionės tikslo kaimietis ėmė muistytis - suprato, kad nežino kur jam reiks Kaune dėtis, nes miesto jis paprasčiausiai nepažįsta. Klimašauskas ne iš Kauno, tai bičiuliškai pagelbėt ne ką ir tegalėjo. Kaip ši istorija pasibaigė, ar spurgos ir alus buvo skanūs, aš nežinau, išlipau anksčiau ir palikau abu dar važiuoti iki stoties. Dialogo turinio analizė dar parodė, kad buvo vartojami įvairūs keiksmai, dialektas - aukstaičių