Lietuvoje yra dvi roko žvaigždės: Andrius Mamontovas ir Egidijus Dragūnas. Apie vieną negali sužinoti nieko blogo, apie kitą nieko gero. Kaip Bono ir Axl Rose'as. The good cop and the bad cop. Ikona ir vandalas. Šiandien su mumis kalba blogoji Lietuvos žvaigždėlaivio pusė.

Akmuo on the roll.

-Prieš porą mėnesių kalbėjau su Martynu Tyla. Kalbėdamas apie tave jis sakė, kad tu dar turi parako šiknoj ir gali iššauti. Tavo nuomone, jis turėjo omeny naujus albumus?

-Nežinau, kas ten su kieno šiknom. Čia turbūt, kad su Šavrovu pradėjo dirbt, tai daug pokalbių apie šiknas yra. Šiom dienom yra keturi metai kaip išleistas albumas „Muzika“ ir keturis metus mes nieko neįrašinėjom, buvo sugedę santykiai su Žilvinu Žusinu, prodiuseriu, su kuriuo dirbu, ir mes vėl sutvarkėm savo dvasinius dalykus ir pradėjom įrašinėt albumą naują. Vis dėlto aš kuriu muziką, ne knygas rašau. Kol mano buvo blogi santykiai su juo, aš bandžiau dirbti ir su Basanovu, su In Lite ir su dar daug kitų prodiuserių. Šiaip per visą savo karjerą aš dirbau praktiškai su visais kiečiausiais prodiuseriais ir net įtakojau jų atsiradimą: ar tai būtų Happyendless, ar Bassanovas, tuo metu jis dar nieko, labai erzina tas pypsėjimas į ausį... Žodžiu, Žilvinas yra žmogus gimęs provincijoje Zarasuose, bet jis yra baigęs muzikos mokyklą, turi du matematikos diplomus, žmogus išmano apie aparatūrą labai, daug investuoja... Kartu mes su juo esam stipri komanda. Šiuo metu yra įrašyti penki kūriniai. Aš galiu drąsiai teigt, kad tai bus geriausias albumas Lietuvoj, tiek savo tematika, tiek skambėjimu.

-Tavo muzikinis skonis varijavo nuo hiphopo, ankstyvuoju laikotarpiu...

-Bendrai pasakius tai yra komercija, ką mes darom, bet komercija skani, skoninga. Mes apjungiam tiek elektroniką, tiek pop, tiek hip-hopą į vieną bendrą. Skambės įdomiai.

-Daugiau šalutinių užsiėmimų be muzikos neturi?

-Šiuo metu mes ruošiamės naujo albumo išėjimui, tai nėra vien tik įrašai, bus ir video filmavimas, ruošimaisi koncertui, šviesos programavimas, grafikos, video kūrimas, pati reklaminė kampanija. Tai yra didelis darbas.

Žodžiais per judančius taikinius.

-Tu atrodai kaip gaunantis labai daug žiniasklaidos dėmesio ir tuo pačiu metu to žiniasklaidos gyvenimo užribyje. Kaip taip yra?

-Man į dieną, nežinau, sėkminga tai diena laikyti ar nesėkminga, jeigu daug, tai paskambina šeši žurnalistai ir prašo mano interviu. Jei paprasta diena, tai yra vienas interviu. Aš stengiuosi nekalbėti. Nes neturiu ką pasakyti. Negimsta galvoj tiek daug ir tiek daug nepasikeičia, kad aš galėčiau vis ką nors kalbėt ir nesinori būt neįdomiam. Šiuo metu kalbu dėl to, kad artėja naujo singlo „Ten, kur sapnai“ pasirodymas radijo stotyse ir vyksta baigiamasis „Muzikos“ turas. Mes prieš porą savaičių grojom Londone, šį savaitgalį grojam Kaune, 24 d. – klube „Helios“. Tai yra kai ką papasakot ir šiek tiek pakalbėt, daugiau? Nežinau... Man pati ta tendencija yra kvaila, kad yra daug tų muzikantų taip vadinamų, tos grupės, bžeskai, chujeskai ir visi kiti gandonai, nebijau šito žodžio, kurie iš tikrųjų nedaro muzikos, jie daugiau šneka, fotografuojas ir rodosi ir yra šiaip šoumenai. Muzikantais jų negalima pavadinti. Muzikantų penketukais, kuriuos aš galiu taip vadint, žmonės, kurie iš tikro tuo užsiima muzika, tai kada tu bepaskambintum tokiam Bassanovui (Mariui Adomaičiui), tai jis žmogus sėdi studijoj ir kuria muziką. Yra „Happyendless“, yra „Empti“, Pablikas, „Dublicate“ tai yra muzikos kūrėjai, žmonės, kurie kuria muziką. O tie visi oriniai tipo muzikantai, aišku, neatmesiu ir Andrius ten Mamontovas, kurie yra muzikantai, kurie groja, yra daug kitų gyvų grupių, „Skamp“, kurie dalyvauja veikloj, kurie išties kuria muziką, o visas kitas mėšlas... Žmonės turėtų pradėti atsirinkinėti ir kas vyksta.

-Man keista, kad apie tave yra daug informacijos iš negatyvios pusės, bet apie tave visai nėra informacijos iš pozityvios pusės, ką tu apskritai veiki. Atrodo, kad ant tavęs sėdi ir laukia, kol tu kur nors susišiksi.

-Iš tikro taip yra. Aš pavargstu nuo to dalyko ir matau, kad geltonoji spauda bando ir provokuoja. Jūsų puslapiui aš galbūt duodu interviu ir šneku, bet yra tokių puslapių, su kuriais aš nešneku ir nešnekėsiu, nes žmonės šiaip yra susigadinę savo reputaciją ir jie mane bando prakalbinti kitaip. Vat, taip. Vienu žodžiu, yra tokių žmonių ir jie yra pikti. Nieko nepadarysi.

-Ar tu esi vienintelė tikra Lietuvos roko žvaigždė?

-Ne. Aš net apie tai negalvoju. Aš prieš tai išvardijau daug muzikantų, kurie kuria. Iš tikro, pastaruoju metu noriu kurt ir ramiai gaut, nes pats suvokiu, kad mano darbas yra muzikos kūrimas, koncertai, muzikos transliavimas per radijas, video pasirodymas muzikiniuose kanaluose, ir nieko daugiau. Mane erzina visi kiti dalykai. Tiek aš esu ir tiek aš noriu daryti.

"Kašio fanatas" - bus remixed.

-Eini išpažint nuodėmių į bažnyčią?

Aš, žinot, mes vis dėlto esam tauta, kuri turi savo dievą ir savo metines šventes, tai prie progos aš užsuku tenais. Tuo labiau, kad tarp artimųjų yra mirusių, ir būna tokios šventės, kur susitikimas vyksta bažnyčioje.

-Dabar galiu nuskambėt kaip ta visa likusi žiniasklaida, tačiau tu nuolat susigalvoji naujų dalykų – išvažiuoji į Estiją, pakeiti muzikos stilių, leidi albumus-, todėl negaliu nepaklaust, kokie tavo ateities planai?

Toks keistas klausimas. Bet kokiu atveju, aš turiu vaiką, ir vis tiek didžiąją dalį laiko aš praleidžiu su juo ir čia yra visa mano ateitis. Aš esu labai laimingas, kad mano gyvenimas pasisuko būtent taip, kad aš... Vat.

-Ar tu vis dar aistringas kašio fanatas?

Aš krepšiniu lietuvišku esu nusivylęs jau senokai. Neatsimenu, ar tai buvo olimpinės, ar krepšinio pasaulio čempionatas, kai žaidė Italija-Lietuva. Tuo labiau nusivyliau, kai susipažinau su krepšininkais. Tai buvo antroji banga. Dabar aš stebėjau „Žalgirio“ atgaivinimą. Man net negaila, kad numirtų tas „Žalgiris“. Nėra jokių sentimentų. Liko tik pinigai, o krepšinio liko mažai, nėra jau to Sabonio. Tarp kitko, naujam albume bus išdėstyta hip-hopo tema, mano požiūris apie krepšinį dabar. Labai įdomiai.

-Dar grįžti į gatves?

-Aš gyvenu dabar kitam rajone, kur privatūs namai. Miestas mažas. Į gatves ar grįžtu?.. Nežinau... Galbūt dar bus toks flešbekas, nes auga Deividas ir reikės grįžt prie to. Aš jau grįžau prie to, kad namuose atsirado krepšinio lenta, futbolo kamuolys, atsirado mopedas, skeitas ir kiti vaikiški tokie dalykai. Flešbekinu savotiškai. Aš labai norėčiau grįžti atgal kokius 15 metų ir pabūt net kvapas toks ore, vaikystės, jaunystės. Dabar esu paaugęs daugiau.