Sinickis T. taip moka keikti valdžią, kad aš į partiją įstojau, o jį barmenu priėmė. 

Vakar „Piano man“ baras Vilniuje dovanojo klausytojams jau dviejų sūnų, Patriko ir jaunėlio Luko, tėvo Tomo Sinickio koncertą. Sugrojimas buvo nemokamas, o visi atkaklūs galėjo užkišti smulkių už Tomo džinsų, nes jis dar ir stovėjo už baro, darė kubalibres ir didelius bokalus Guinnesso.

Sinickis pastaruoju metu retai koncertuoja, kokius porą kartų per metus, bet kai koncertuoja, prieš tai pakeikia save, kitus, orą, santvarką ir fizikos dėsnius. Pianistas Saulius Galdikas jį įkalbinėjo kelis mėnesius, kol Tomas ryžosi užsirepečkot ant kėdės ir pradėti savo sardonišką šou. Su modifikuotais dainų žodžiais „I'll burn this bar on Sunday morning“ vietoj „I'll burn your house on Sunday morning“. Nes kolonėlės fonavo ir gale sausakimšo baro buvo prastai girdėt, ką jis ten dainuoja.

Atsiprašė savo brolio Miroslawo, kuris vakar neprisijungė, tik klausė per karštą brendį su citrina, kad neišmoko groti „Last Christmas“ ir dainavo su įkvėpimu ir geriau negu visada savo „Foreign policy“, „My rock'n'roll“ (ar kaip ten) ir „I'll burn your house“. Padainavęs priiminėjo užsakymus, leido rėkti dainų pavadinimus, tačiau juos sugrodavo ne visada, kartais koketiškai apsigalvodavo. Jis turi vienus ištikimiausių ir turbūt pavyzdingiausius fanus Lietuvoje. Galbūt aš kitų nemačiau, mažai esu pažįstamas su, pvz., koncą stebėjusio Justino Jaručio fanais, tačiau Sinickio fanai man atrodo susilaižę kaip 96-ų fanklubas.

Keikė Tomas barą, keikė koncertą garsinusį velvetiniu švarku pasipuošusį Imantą Slėnį, sakė, kad užmuš, bet paskui, kad juokauja, o į jį pro langą žiūrėjusius ir taip nepatoginusius jaunuolius bandė šiepti, kad mama į lauką išleido. Labiausiai publika troško išgirsti padoriausią jo lietuvišką gabalą „Išpjoviau tavo širdį“ (kur kritikuojamos trumpos merginos kojos), bet paplojo ir per „Round and round“. Viską užbaigė Sinickis savo senu alkoholiniu juodraščiu „Fundamentals“ ir pusantros valandos pasidalinęs kūryba, ir nepagrojęs savo harmoningiausio, todėl geriausio gabalo nulipo nuo kėdės aptarnauti klientų ir dalinti interviu už baro, kokia jam spalva labiausiai patinka ir kokią muziką jis klauso.

Per tuos užbarinius interviu sakė, kad savo trečius metus krapštomam albumui turi keturias dainas, kurių dar niekur negrojo. Turbūt jo gerbėjams reikės dar porą metų palaukti, kol jis albumą pabaigs. O pabaigęs apsigalvos ir padovanos kokiam nors bomžui kaip kažkada per koncertą kažkam bet kam padovanojo gitarą, ir išeis groti trimitu, kaip kažkada muzikos mokykloj mokytas.