Jeigu norite sureikšminti savo verslo susitikimą, "Studio9" galite užsitraukti širmą. 

Praeitą penktadienį, nesulaukę, kol siena lentynų bus pripildyta daiktų, kaip patys pasakojo, „Studio9“ organizuotojai atidarė duris pirmiems smalsuoliams, o šiandien aš juos bandžiau užklupt nepasiruošusius ir šiek tiek pavyko.

Atėjau pavalgyt pietų ir paprašiau pietų padavėjos in black ir be kortelės, tai šaukiau ją tiesiog „Ė“ (kai negirdėjo) arba rodžiau rankom.

Padavėja-pagelbėtoja sakė, kad meniu jie dar tik vysto, o klubo direktorė Gabija vėliau man sakė, kad jie nori padaryti, jog būtų skanu. Labai geras tikslas, bet dabar man reikia paragaut to, ką jie daro šiuo metu – duoda dienos pietus iš barščių ir kotletų su bulvių koše.

Kai bandžiau prisėst, minkšta kėde atsitrenkiau į sieną. Šykštus moka du kartus. Kiti neradę vietos, pradės stumdyt stalus ir trikdyt eismą. Bet vietos pastumdymui dar yra, atidarymas sausio 20 dieną, jau po kalėdinių ir naujametinių live'ų (Miss Sheep ir Gerai Gerai per Kalėdas, The Ball and chain per Naujaką).

Pavalgęs mat pažįstamų sutikau, sujaukė visą pasakojimo eigą, toks kandus ėjau... Be kotletukų dar buvo plekšnės. Vandens jie man nepasiūlė, todėl žvalgiaus po naujas „Woo“ ir „Soulbox“ klubų tipo patalpas ir turėjau viena ausim klausyti, kaip Kiuberis kažkam šneka apie nemokamą įėjimą ir dydžėjus.

Kėdės bent trijų rūšių ir suteikia nerūpestingai suresto lofto jaukumo, nors yra visiškai naujos ir neišteptos ant užpakalio prilipusia Nutella. Po stalais kilimai, ant sienų pupso netvarkingai suklijuoti paraloniniai kiubukai, kurie sugeria garsą ir išskiria ramybę. Studija turi kiemą Bažnyčios šventųjų paunksmėje, lodžiją su vaizdu į tą kiemą (sako, Naujakui jau visą užbukintą), iš kurios išlipę lankytojai galės pievoje dūkti kaip vaikai, kadangi jau yra pakankamai suaugę, ir praėjimą iš Gedimino 9 ir masyvų betoninį barą su aukštom taburetkom. Bet ne tokį masyvų ir spalvotą, kaip šalia Piano man atsidarysiančio Alchemiko.

Juodos sienos, matinė juoda, smėlio ir popieriaus atspalviai... Primena „Soulbox“, kuris primena „Woo“, kuris primena loftininkus. Kaip sako rūbų modelius su barokiniais perukais aptaisytom manekenėm publikuojantys žurnalai, modernus dizainas.

Ir ta pereinamo kokio nors Jogailos g. kambario šiluma, kuri į mane skverbias per tas įvairias kėdes ir riebius sūrius barščius su, turbūt, kiaulienos gabaliukais, morkom ir svogūnais. Ar barščiai yra hip, jeigu burokėliai yra hip? Porcija didelė, tad dėl riebumo ir druskos nesiskundžiu, o išsakau pastebėjimą. Manau, kad vargšo ukrainiečio iš Pakijevės barščiai būdavo prėskesni.

Po barščių staigiai kaip manevruojanti mikrūškė pareina minėtasis kotletukas, nežinau, ar tas pats, apie kurį aš skaičiau, bet to tipo. Patroškęs morkose, svogūnuose ir kiaulienos sultyse, pirmu kąsniu jis mane maloniai nustebino, tačiau vėliau ta nuostaba išsivadėjo ir liko tik pasitroškinus kiauliena su dar dviejų karvės spenio truktelėjimų ištroškusia bulvių koše. Turbūt ant gero kupsto sukepusių morkų užtaikiau.

Įdomu, kodėl kiaulienos kotletų nedaro kaip hamburgerių, su mažiau svogūnų ir daugiau mėsos. Va, skaitau, Wikipedijoj, kad šitie malti pjautinukai Rusijoje, arčiausiai Lietuvos When in a hurry, a "cutlet" can be eaten between bread slices like a hamburger, but this fast meal is rarely served in restaurants. At homes, it is most often served with pan-fried potatoes, mashed potatoes, pasta, etc. Turbūt todėl, kad koks nors kepurėtas dėdė galėtų toliau išlaikyti distanciją nuo Amerikos, ir valgydamas savo kotletą ant duonos, burnoti, kad McDonald's sugriovė jį, jo šeimą ir kolūkius.

Morkos morkų salotos nebuvo paskandintos majoneze iki neatpažįstamumo artimiesiems, mayo buvo kaip tik, ir ta versija salotų tai buvo, kurioje nėra česnakų. Padoru.

Norėjau imt desertą, bet čia priėjo Šumskas, kuris nuo sausio 20 dienos virs Giedrium Šuminu. Senasis Utenos reiveris čia programų dirikas. Kvies kultūros atlikėjus ant scenos. Parodė didelį sąrašą gyvai koncertuojančių ir dainuojančių grupių ir atlikėjų, apie kuriuos mąsto ir kuriuos stebi. Papasakojo, kad čia buvo mintis sujungti socialumą, valgymą ir muziką ir taip gimė mintis padaryti studiją, kur daugybė baldų yra stumdomi, ir klesti kūryba, ir nors kelias nuo šokių aikštelės iki baro bazės nėra labai ilgas, visai šalia parketo – būdkė, galinti virsti mažesniu baru. Ir dar čia ant sienų bus Rūtos Jankauskaitės nuotraukos, muzikos ir ją grojančių muzikantų tema.

Savininkai, sakė, labai mėgsta valgyt ir gamint valgyt, tie patys, kurie turi grilinę „Sensus“ Totorių gatvėj. Atleiskit, neprisimenu vardų, labai greitai šnekėjo. Dienos pietūs? Padorūs, padorūs. Esu pamaitintas rutinos raitelis.