RSS

Surinkti turinį

Citata



Kadangi visi aplinkui netenkina Šapranausko įgeidžių, ką kalbėt, kad jis jūsų reikalavimus patenkintų.

"Jei valstybė žmogui neturi atsakomybės, ką jau kalbėti apie žmogaus atsakomybę".


Apie mus

Shake your būtį! "Uroboras" yra krikdemiškas laikraštis apie menininkus, sportininkus ir jų darbus.

Pasiekti redaktorių Karolį Jachimavičių galite paštu: "karolis *etta* uroboras *taškas* lt"

arba mob. tel. nr. +370-610-07086.

Interviu su Paul Herbst

Fotografas Paul Herbst interviu lietuviams nedavė nuo tada, kai vieno dienraščio žurnalistė jo žodžius užrašė taip, kaip jai labiau patiko.

Bet jis mano bernas, todėl interviu Uroborui turėjo duot. Šiandien Pauliui darbe nebuvo ką veikti, o aš sėdėjau namie ir negaminau jam pietų, tai pačatinom.

2008 m. Paulius dalyvavo 11 parodų (dvi iš jų buvo Lietuvoje, dauguma - Amerikoje), yra vienas iš 163 jaunųjų pasaulio fotografų, įtrauktų į įtakingą leidinį The Collector's Guide To Emerging Art of Photography (išleido Humble Arts Foundation), dalyvauja Fjord projekte, surinkusiame daugybę jaunų ir kylančių fotografų iki 30 metų.

Paulius neklijuoja iškarpų į "pasiekimų sąsiuvinį", negatyvus tvarkingai sluoksniuoja batų dėžėse ir kasdien vaikšto su už galvą didesniu fotoaparatu.

Pasikalbėjom kaip nepažįstami.

Kada ir kaip viskas prasidėjo?

Prasidėjo 2005-2006 metais nuo žaislinio fotoaparato.
Sąmoningai (t.y. suprasdamas, ką darau) fotografuoju nuo 2007-ųjų pradžios.

Kodėl pradėjęs fotografuoti taip ir nenustoji?

Tiesiog negaliu sustoti. Pamiegu, pavalgau, atsigeriu kavos, pasitikrinu e-mail'ą ir toliau fotografuoju.

Kur dingo tavo tobulai gražios fotografijos, kurias, tavo nepasitenkinimui, interneto komentatoriai vadindavo "lovely" ir "awesome"?

Jų nebėra. Ha ha. Pabaigiau saldųjį sentimentalųjį savo gyvenimo etapą.

Koks dabar tavo kūrybos principas?

Naujausioje serijoje, prie kurios dirbu nuo praeitos vasaros, bandau sutelkti banaliausius ir labiausiai pasikartojančius dalykus, kuriuos šiuo metu matau fotografijoje, t.y. valgau internetinius foto-vemalus ir pats juos išvemiu - fotografuoju ipod'us, kaukoles, coca-colos butelius, dūmuose besimaudančias moteris ir kardus su svastikom. Užsiimu savotiška rekontekstualizacija. Tai mano pirmas rimtesnis projektas.

Esu labai savikritiškas. Kol kas turimu rezultatu nesu patenkintas. Manęs dar laukia ilgi ir sunkūs darbo metai.

Kodėl tavo fotoblogas vadinasi My Shit Is Gold?

Prieš pusantrų metų išgyvenau gana sunkų ir, kaip tada atrodė, paskutinį etapą kūryboje. Tai buvo laikas, kai gana aiškiai suvokiau kad didžioji dalis to, ką sukūriau yra pasaldintas infantiliai svajingas šūdas. Nežinojau kaip ir ką toliau turėčiau veikti. Kai eilinį kartą gmail'o chat'e savo merginai skundžiausi "apie tai kaip viskas blogai" ji parašė šią frazę: 'your shit is gold'.

Paminėk svarbiausius įvykius tavo, fotografo, gyvenime ( parodos, publikacijos, etc.).

Neseniai dalyvavau (atrodo, dar dalyvauju) grupinėj parodoj Danijoje su keliais fotografais, kurie yra mano  mėgiamiausių dvidešimtuke. Pripažinimas (nors ir nedidelis) svaigina.

Kuratorius Tim Barber tave įtraukė į www.tinyvices.com kolekciją. Kiek žinau, ten gali patekti ne bet kas, yra griežta atranka. Ką tai reiškia jaunam fotografui? Kiek laiko po to buvai pasipūtęs?

Būti pastebėtam Tim Barber’io glosto savimeilę. Dar būdamas žurnalo VICE fotoredaktoriumi jis prisidėjo prie Ryan McGinley kulto kūrimo. Turiu vilčių, kad šis įvykis dar prisidės prie mano būsimo pasipūtimo (labai norėčiau, kad jis būtų pagrįstas).

Ką manai apie vietinę fotografijos sceną? Ar randi čia sau vietą?

Lietuva LABAI maža ir vis dar izoliuota šalis. Sunku daryti kažkokius apibendrinimus. Esu susidaręs įspūdį, kad mes tik pradedame kramtyti tai, ką visas pasaulis seniai pamiršo kaip nemalonų košmarišką sapną. Gana atsainiai ir fragmentiškai stebėdamas vietinės fotografijos situaciją spaudoje (photoshopiniai copy/paste žvaigždžių karai ir nevykę bandymai mėgdžioti slaviškų frančizinių mados žurnalų stilių), galerijose (amžinas sąstingis vietinės fotografijos mokyklos šaltienoje) ir internete (inafntilus kiškučių kaukių šokis) matau, kad ji yra apgailėtina. Vietinėj scenoj nematau nieko, ko nesu matęs jau 10.000.000.000 kartų. Bet yra vienas ar du jauni kūrėjai kurie teikia vilčių. Nesiimu vertinti senosios kartos Lietuvos fotografų, iškilusių 1960-1980-aisiais, nes jų kūryba man gana svetima ir nepakankamai ištyrinėta, kad galėčiau apie ją kalbėti.

Kas tavo favoritai fotografijoje?

Fotografijoje: Wolfgang Tillmans, Torbjørn Rødland, Jason Nocito (ypač ‘The Ego has Landed’ projektas), Thobias Fäldt, Mårten Lange, Ann Woo ir dar gal  20-30 vnt. fotografų

Ne visai fotografijoje: Tim Barber (jaunasis kuravimo genijus), Colby Bird, Taiyo Onorato & Nico Krebs.

O ne fotografijoje?

Ian Stevenson, Aurel Schmidt, ir dar gal  20-30 vnt. nefotografų.

Muzikoje: Suicide, Rod Modell, Tim Hecker, Mikkel Metal ir dar gal  90-100 vnt. muzikantų.

Klausimas-banalybė: kaip tau ateina įkvėpimas ir idėjos?

Atsakymas-banalybė: įkvepia viskas.
Prieš kelias dienas įkvėpimą "pagavau" skaitydamas apie filmo "Alien" kūrimo procesą IMDB interneto svetainėje.

jaxx

overrated. nipriot toks 'mianas'.

another bitch

aga, geras, idomu koki darba dirba;}

Vaid

labai geras fotografijos kūrėjas

BS

Eik rasyt blogo!

Userfriendlybitch

Hehe, žinau tuos žmones iš nuotraukų!

Apklausos

Lietuvos gyventojau, kas jums svarbiau? Kurį labiau palaikot?:

Komentaras

Lietuvoje intelektinės nuosavybės vagys ruošiasi kurti "Piratų partiją". Piratavimu yra vadinamos intelektinės nuosavybės vagystės, tad jau pavadinime pasakyta, koks yra jų tikslas - vogti, imti be atlygio tai, ką sukuria kiti, prieš tų kūrėjų valią.